Paveikė ausinės gal keturias h ir pradėjo dinginėti dešnė pusė, pradžioje galvojau FiiO DAC durniuoja, bet kai su bet kokiu šaltiniu ausinių dešnė pusė nebegrojo supratau kad kaltos jos. Nutempiau į Tamstą – tikėkimės sutvarkys ar pakeis greitai.
Niekaip neatsigaunu nuo mieguistumo, vis tiek ir naktį 🌃 ilgiau pasidžiaugti jos tėkme nesigauna ir dar dieną gulu nusnūst. Nežinau ko toks leisgyviškumas mane užpuolėm, jau vaistai leisti tikrai senai. Kompas šiandien nei iš šio nei iš to persikrovė, po to užsikrovė, bet neveikė nei pelė nei klaviatūra po kurio laiko, po to perkroviau bet nepasileido GPU driveriai ir tik iš trečio karto viskas normaliai pasileido. Tikrai matosi kokia realiai dar nedadelkė Win 11.
Perskaičiau knygą Jelgava 94 gan keistai joje irgi keliavau mintimis į savo jaunystę, tikrai nebloga knyga, faina istorija apie kelią link metalistų ir po to tikrai gan liūdna pabaiga, kai viskas praeityje. Reiktų rinktis dar kokią knygą skanauti akimis iš krūvos pripirktų. Ausyse vis vaikštant skamba jau beveik pati pabaiga dvylikos kėdžių. Noriu daugiau skaityti 📖 tai tikrai padeda greitai persikelti kažkur kitur.
Viskas kažkaip darosi pilka, nežinau kur nukreipti energiją. Tvirtumas nevartoti nei narko nei alko išlieka. Laukiu šiandien kritulių, laukiu pavasario. Norisi atgimti su žaluma. Automatiniai laiškai gmail dėžutėje plaukia per akis net neatidaryti, pasukama soc medija tik piktina. Kasdiena slidžiai teka per suvokimo pirštus. Atrodo gali kažką svarbaus, bet ką – niekas nepasako. Žaidimai atsiųsti bet nepaleidžiami, muzikos naujos superinės beveik neberandu. Noriu kažkaip ryškiau ir greičiau – tiksliau kilti į kalną 🎢.
Atsirado jau skyteche kompo upgreidui reikalingos dalys, bet šiandien visiškai tingiu ten važiuot, bandysiu ryt iš ryto, kažkiek baisu ardyti tą laptopą, bet teks ir tikėsimės viskas gausis.
Namie viskas kaip ir idealiai, kai visada vakarais ateina brl, mm padaro valgyti skaniai, močiutė gulinėja snaudinėja klausydama radijo. O aš niekaip nesijaučiu tikras savo būviu. Kažkas atrodo ne vietoje, kažko trūksta. Reikia gal tiesiog vis mažiau laiko leisti prie PC 💻 daugiau vaikščioti, daugiau skaityti, daugiau rašinėti ranka planus ir norus. Kažkur atrodo visai netoli visiškas ramumas, bet kaip už stiklo, veidrodžio, matai bet tiksliai nežinai kur. Pastarosiom dienom gan dažnai teko gerti xanaxo – buvo smarkiai neramu, ar nuo kofeino ar nuo raketinio kuro. Norisi patikėti viskuo kas dar gera gali atsitikti, nors realybė atrodo pikta ir ruošianti tik keisčiausius variantus bėgimui per suvokimą.
Jei leisčiau sau kažkaip, kartais atrodo beveik mistiškai, atsipalaiduoti, džiaugtis laisvu laiku, plaukti su banga lūžtančia kiekvieną akimirką super gražiais purslais realumo. Kaip sau nuolat primenu: niekas nieko nežadėjo, niekas nieko tau neprivalo. Tu ir neprivalai, pats esi atsakingas už savo jauseną, Reiktų tikriausiai mažinti kofeino, nebegerti raketinio kuro, nes jis tik labai nemaloniai kilsteli.
Judanti drobė
Pirštai lėtai apčiuopia ją
Norisi staigaus smūgio
Serijos per suvokimą tikslios
Naktis žada savo lobius
Mieguistai vartausi sapne
Kada tai buvo, ar buvo, ar tai tik svaja
Pats turi sau nupirkti ramybės
Kavos vis dar stiprios
Laukiant skambučio draugo
Tikint neįkalbinama galutine tiesa
Vis dar kambarį, duzgia ventiliatoriai, mirga lemputės
Tinklo pagauta neramybės ašis
Laksto akis
Nelieka atrodo laiko pasakyti kas ir kaip
Žodžiai stringa omenyje
Likimas nupieštas trūkinėjančia linija
Viskas tik tam kad kartais prisiminti tave
Atrodo buvo kažkada keistai ramu
Kartais išprotėjusiai gaju
Bet lieka tikslas stebėtojo akį
Pamatyti mirtį iš arti
Noras nulinčiuoti pagautus neteisius
Noras apgauti automatinius dangaus vartus
Kelintas Jūs eilėje?
Ar dar kaukės reikia?
Kam ta Jūsų tyla?
Susirinkti mažą gabaliuką dangaus
Krenta snaigės bus ir lietaus
Norėčiau pajungti visus kanalus
Visiems pasiųsti tik palinkėjimus gerus
Pavasaris ateis ir ryškiai žalia pagaliau bus
