Bandysiu

Bandysiu atsisakyti to kas kenkia, nes gyvenimas tapo beveik nepakeliamas. Kiekviena diena tokia sunki ir beprasmė. Reikia vėl kažką žaisti. Tikiu kad viskas bus gerai, nors pasaulis po truputį ritasi į krachą. Valgyti tikriausiai turėsiu už ką. Net iš ryto nesurandu kur save dėti. Pirmą valandą tvarkys mano mašiną. Norėčiau išvažiuoti į vienuolyną, jam paskirti savo 717lt per mėnesį ir atsijungti. Norėčiau vynioti laidus nuo scenos. Norėčiau eiti pasivaikščioti. Esu atostogose jau nežinau kiek laiko. Reiktų kažką dirbti kiekvieną dieną. Arba labiau fiksuoti tuštumą. Fotografijomis ir tekstu. Vakar išleidau daug pinigų, išgėriau du kokteilius ledų už 15lt, skanūs, bet tikrai neverti tiek, geriau macdonaldo, tirštesni. Dėlioti savo istoriją apie beprasmiškumą be vado. Vado nėra. Bandysiu imti vadeles į savo rankas. Diena paprasta. Viskas paprasta kai gauni kažkiek užtikrintumo ateitimi. Aš nebijau net to jai šiandien paskutinė diena. Diena kada pasibaigsiu aš. Nežinau ar daug keisčiau joje. Tikriausiai eičiau kažkur. Norėčiau per dieną žiūrėti gražius vaizdus. Ir dabar pro langą į mane žiūri milijonus metų (bent taip sako) kuriama žaluma. Nenoriu į festivalį, nenoriu alaus, nenoriu filmo, nenoriu darbo (nors jo reikia kad galutinai nepavirstum į tuščią vietą), nenoriu net rūkyt. Aš tikiu kad viskas aplinkui turi kažkokią slaptą prasmę. Ir tas paukščio čiulbėjimas lauke mane kviečia išsiveržti iš žinių ir politikos. Taip sunku būti tuo kuris gali būti atsakingas. Aš atsakingas už savo išmestas šiukšles. Gali pasistatyti namuką kažkur sode ir fiksuoti kiekvienos dienos eigą. Laukti audros. Aš noriu būti tas kuris pralinksmina, arba priverčia jaustis keistai. Gali būti bet kas, bet teks miegoti ir sapnuoti kitas realybes. Mokykla taip toli ir viskas po jos kažkaip neryšku, lyg būčiau svajojęs apie tai, bet svajonė buvo per trumpa ir dabar aš pilkoje teritorijoje kurioje nieko nėra. Gerai kad galiu sudėlioti savo mintis, ir jos atrodo dar be ligos ženklų. Šiandien aš pasirenku būti kitokiu. Jau kurį laiką jaučiu, kad degraduoju, bet nežinau kur galiu kilti. Viskas aptraukta beprasmiškumo ir priešiškumo marška. Aš net neprisiverčiu išsiplauti dantų vakare. Neprisiverčiu pradėti būti besišypsantis. Noriu išeiti iš darbo kuris beveik kaip atostogos. Dabar net nebežinau apie ką reiktų rašyti. Tikriausiai apie pasirinkimus, nes tik tai svarbu. Vieniem viena gerai kitiems ne. Man blogai save dirbtinai jaudinti. Noriu būti mažu. Kai svajoju atrodo kad viskas išsipildys ir tie milijonai jau čia. Nors man nereikia jų. Neturiu kam jų leisti. Net keliauti bijau. Man užtenka vilniaus centro. Kažkur aplink nuolat yra blogų žmonių. Man keistas pats pasirinkimas būti blogu. Nesuprantu jo. Aš norėčiau tiesiog būti čia ir būti reikalingas, bet negali būti reikalingas kol nemyli pats savęs. Bijau būti savimi, bijau vėl išprotėti ir jaustis visa ko centru. Kiekviena diena graži. Tik ne kiekvienas žmogus gražus. Kai žiūri pornografiją internete išsitepi kažkuo kas nematoma, gali nekreipti dėmesio ir būti kaip buvęs. Mes gyvenam pakaitalų pasaulyje. Žaidimai tam kad jaustumėmės svarbūs, spalvoti rūbai kad būtume gražūs, mobilūs telefonai kad būtume arti ir pasiekiami, internetas kad nebūtume vieniši, brangus maistas mus paverčia mažais karaliukais, brangios mašinos visiems signalizuoja kad esi sėkmingas, nuolatinis bėgimas kad pragaro mašina suktųsi ir būtų pateikiama publikai to ko jinai nori, kartais atrodo kad publika jau seniai vemia nuo savo norų. Aš nebemoku norėti, arba jai noriu, tai noriu kažko mažo. Dabar noriu kad vienas darbas jau būtų atliktas. Noriu būti paliktas ramybėje kol susipažinsiu su savimi nauju. Nekenčiu vaistų kurie keičia asmenybę ir smegenų sandarą, bet tenka juos gerti, kad prisitaikyti prie visuomenės kuriai kažkokių keistų minčių nereikia. Gailiuosi vakar dienos. Gailiuosi atrodo viso praeito gyvenimo, ir tuo pačiu noriu būti kažkuo svarbiu. Viskas paprasta kaip du kart tu. Galėčiau kastis po muziką ir ieškoti kažko naujo ir negirdėto. Bet tai tik savo išvemtų ir išjaudintų nervų dirginimas. Reikia imtis paprasto dalyko. Paprastumo dietos. Norėčiau būti atleistas nuo suvokimo, viso skruzdėlyno keistų darinių. Pamenu kaip internete ieškojau žiaurių vaizdų. Diena bus gera, vis čia iki kaleimo toli. Gali atsistoti ir išeiti. Aš esu. Dar vis esu. Dar vis matau, vis mažiau vertinu, vis mažiau noriu būti paniręs į dieviško šėtono sistemą. Panaudotus žmones lauk. Kur man bėgti nuo savęs kuris nori tik sapnuoti. Susipažinti su kažkuo nauju. Aš per daug sau leidžiu sau nieko neleisti. Diena jau dabar gera. Valdžia uždraus dar ką nors. Man valdžia duoda pinigų, už tai kad manęs nepanaudojo ir aš susinaudojau be reikalo. Tikslas? Tikslas ši diena. Tikslas tikėjimas kad bus dar viena.

Labai greitai lėkti miestu su mašina.
Aš pats esu priprogramuotas robotas.
Kada ateis mano valanda? Bijočiau dabar būti net šviesų režisieriumi. Nebijočiau tik važiuoti automagistrale į tuštumą. Nors bijočiau nepažįstamo kelio.

Jei tau viskas gerai, tada tu šypsaisi. Jei tau blogai tai baisu. Niekada nenorėčiau visko išgyventi antrą kartą. Bet žinau kad telefone suskambėjęs nepažįstamojo balsas siūlantis milijoną tik scamas. Niekam ištiesų tavęs sulūžusio ir nesišypsančio nereikia. Reikia nebent tam kad šluotum ir plautum grindis, būtum žemiausia oficiali jungtis. Kiekvieną dieną aš tikiu. Tikiu kad bus įdomiau, bus tiesiog geriau. Mirštanti lietuva, ir jau beveik miręs aš. Niekaip negaliu suprasti kodėl nėra galimybės garbingai išeiti. Išeiti turbūt išviso negražu, reikia laukti kol išmes.

Kai tave užverčia galimybėmis, kartais nori rinktis tik ramybę ir ji vis darosi brangesnė prekė. Jei žmonės pradėtų rinktis ramybę, sistemos pamatai pradėtų braškėti. Nors visada gali pavažiuoti kažkur į miesto šoną, sustoti miške, pasitiesti pledą ir ramiai sau pabūti su savimi. Aš tikiu. Tikiu kad mano matytos vizijos tik iliuzijos ir viskas bus gerai kai vakarų pasaulis galutinai išvems save. Policininke, kiek aš tau galėčiau pasakyti. Pareigūne, kad tu žinotum.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Bandysiu”

Mastodon