Kai ką galėjau išmokti seniai seniai, gražiai sau su chamsys pultuku elgtis ir valdyti visus tuos supistus šou robotus. Man baisus visas tas biznis, visas tas vaikščiojimas nes trūksta vieno laido ir pyktis ant savo paties suvyniotų laidų, kiek nedaugi trūksta atrodo, o kaip pradedi skaičiuoti ir domėtis lieka tik noras padaryti minimaliom priemonėm maksimalų rezultatą, kažkas kažkokia gija veda tolyn, ten kur gali pasiklysti ir likti vienas savo asmeniniame miške, kuris veda nebent į išsilaisvinamą iš šito kiauto. Kasdien turiu tikslų, laukiu kol konsolės motininė grįš iš garantinio, norėčiau būt piktesnis, greitesnis ir tikslesnis. Tikrai mėgaujuosi man daugiaveidžių dievų man suteiktu laisvu laiku. Nebebijau beveik nieko, tik noriu būt bent kažkiek arčiau savo tikslo, jau galiu bandyti suprogramuoti savo idealų šou, tik trūksta konsolės. Vėl padariau nuotraukų, spalvų koliažų…
