Tikslas veikti, tikslas eksperimentuoti, tikslas pamilti save. Noriu daugiau susikaupimo, mažiau lakstančio dėmesio. Miegas puikus ir be vaistų, atidaryti langai kvėpuoja pavasario gaivumu, debesys jau vasariniai. Nusipirkau du domenus: soc1.lt ir tau1.lt, viename lai apsigyvena mastodon serveris, kitas gal skirtas mano nuotraukų galerijai. Noras būti ir jaustis taip kaip dabar tikrai gajus. Galėčiau jau eiti pas vartojančius ir kartu jausti beprotybę nieko nevartodamas. Cigaretės ramina, vieša paslaptis, arbata kelia, raketinis kuras išveda į orbitą. Šiandien aš jaučiuosi tokioje aukštumoje, kad net nepamenu kada tokioje esu buvęs. Blaivumas tikrai veža, bet kaip juo užsikrauti tikrai ilgam?
Manęs negasdina mintinės haliucinacijos, keisti sapnai, buvimas vienam prie kompiuterio su neribotomis galimybėmis. Tikiu nesuvokiama ateitimi, ji bus nuostabiai keista. Kai šį kartą išėjau iš vasaros kalnelio buvo užpuolęs jausmas kad viskas man, ir galiu su Alg sėsti ant motociklo ir išlėkti kurti gaujos, visos moterys duos, jei tu tik daugiau pastangų įdėsi į santykį. Dabar atrodo kad mano tikslas tiesiog būti kuo ramiau, nors niekaip taip negaliu – dega pinigai kišenėse, užsisakiau krūvą knygų, kai ir senų neskaitytų dar daug. Reikia labiau struktūruoti dieną.
Nupirkti loterijos bilietai su savo mizernai nykstančiu pažadu. Pasisveikinimai su draugais ryte, taip džiugu, toks pilnas energijos ir pagaliau grįžusio blaivo proto. Kaip keistai atrodo tiek metų besitęsusio bepročiavimo, kai leki, skubi, bandai prisidaužti kad nejausti, ir tau reikia ir alaus ir marijos kad atsipalaiduoti, dabar pabundu superinės nuotaikos, atrodo visas pasaulis po kojom, tik tau užtenka mažo malonumo tekančio laidu į ekranus. Tikėti, kad įmanoma, daugiau niekada negrįžti prie vartojimo.
Laukia sodas, laukia krūva susigalvotų darbų ir pati nuostabiausia vieta planetoje. Keistai prakeiktas Vilnius, smulkmenos visur aplink. Besirėžiančios į suvokimą koks nykstamai nereikšmingas esi ir kiek daug padarei klaidų, bet dabar vėl laisvas laikas būti ir dalintis, dalyvauti, daryti ką anksčiau darei tik be pykčio, ne narkotikų ir alkoholio. Vis padarau nuotraukų:
Dienos žada būti nuostabios, nors žinau kad su rudeniu ateis ir psichozės epizodai, reikia ruoštis tam jau dabar, kažkaip išsiveržti iš užburto psichiatrų rato – lyg žinau kaip, tik reikia daugiau pastangų įdėti, mažiau tikėti, daugiau daryti, kasdien bėgant stebuklingais laiptai tai žemyn tai aukštyn bet kaip visada į pabaigą. Kažkada reikia mesti rūkyti, pradėti mokytis rimčiau, nors kai pagalvoji, dabar tikriausiai naudingas ir taip krūvai žmonių ir draugų ir anonimų, dalyvauju pasaulio spietimęsi. Kai tu tiki, kad gali, gamta pašalins trukdžius ir padarys neįmanoma įmanomu. O ką aš noriu pasiekti? Pats negaliu atsakyti, gal vis dėlto daugiau purvino piniginio resurso, bet gi visiškai nemoku su juo elgtis. Visi laukia krizės, o jinai kitokia, tokios dar nebuvo, tiesiog istorijos pabaiga ir lėtas kritimas atgal į priešcivilizacinį būvį, bachanaliją, matriarchatą. Nieko nelieka – tik stebėti ir fiksuoti. Dar ir dar kartą: būnam, laukiam, tikim, keičiam ateitį stebuklingai rankų judesiais ir užleidžiam vietą išprotėjusiam jaunimui išhackintom soc medijos smegenim, liekam kaip mohikanai seni ir matę tai kas nutylima ir cenzūruojama dabar. Negali pasitikėti net wikipedia, bet mes ir sušamaninom šitą ateitį. Šamaninam toliau, atsisakę savęs kankinimo medžiagom.
