Niekaip nenurimstu. Norisi čiupti ir viską sutvarkyti per dieną, tikint kad dar to ir kažkas laukia ir kažkam padėsi. Apkrautas PC vis labiau, ir man tai patinka, paleisti dar du tinklai, vienas ale Web 3.0 kur moka jei kas naudojasi tavim kaip vpn, kitas surastas piratų liste anoniminis tinklas. Iš kur tas noras padėti ir daryti beprasmius dalykus, paprasto žmogaus akim, su kompiuteriu?
Rytinė ir vakarinė nuotraukos
Tikėjimas kitokia ateitim, kažkoks išsiveržimas iš rato 🎡 laukiant kada nurimsiu. Ryt reiktų eiti į kažkokią asociaciją pažiūrėti jų IT ūkio ir pajungti naują jiems PC perkeliant iš seno duomenis ir prijungiant printerį, dar jie nori pinigus mokėti oficialiai tai reiktų verslo liudijimą išsiimti, nelabai noriu nors tai realiai 100-150€, kažko netraukia manęs beveik svetimos neįdomios problemos, reiks prisiverst.
Aptvarkiau namus dieną – jautiesi tada geriau. Vienas HDD visai berods nudusęs, net disk manager nesugeba jo initialize, o gal prasta disko dėžutė numiro. Atiduotas į garantinį super greitas 256GB flešiukas jau greitai pakeistas ar sutvarkytas atsiras atgal. Džiugu ir gerai. Norisi kažko, tą poreikį aštrina kava ir arbata su nikotinu, sukasi kolonėlėse:
https://spunoutofcontrol.bandcamp.com/album/clara
visai nieko.
Kasdieninis nuostabus sinusoide šokantis džiaugsmas, nerimas ir net ašaros. Dabar beveik kasdien kažkas sugraudina iki jų, depakino negeriu, geriau paverkti, nenoriu būti pridaužtas vaistais ir dar gadintis kepenis. Ar aš noriu gyventi ilgai? Keistas klausimas, aš fantastas, man patinka gerti naujumą į save, man patinka dalyvauti nuolat vykstančioje avilio revoliucijoj kibernetinėje ir stagnacijoje gal net decay’juje aplink. Žinau kad ateis ir juodas periodas po šito pakilimo, miegosiu daug ir ilgai, būsiu depresyvus. Norisi išnaudoti pakilimą kažkam kas dabar atrodo svarbu.
Labai geras straipsnis visiems kas susidūrę su psichine liga-sveikata iš arčiau:
Skaičiau ir ant galo ašarojausi 😭 jei aš sau galėčiau jaunesniam perduoti dabartinę patirtį ir suvokimą ligos? Ar kažkas geriau atsitiktų? Gal turėčiau vaikų? Nors jie Dievo dovana ir bauda realiai. Gal būčiau ramus ir geras programuotojas, ar IT supporto specialistas? Gal dirbčiau ramiai kur teatre 🎭 gal toliau važinėčiau po LT ir ne tik ir būčiau stage hand? Gal vairuočiau tiesiog busiuką belekokiam darbe? Tiek klausimai beverčiai, kaip ir gailestis neįgyvendinto – reikia būti čia ir dabar, vis bandant pakoreguoti tikslingumą būti ir savo paties nusiteikimą kasdienos kortų durniaus žaidimui. Virtuoziškai dėlioti kortas, vis prisimenant apie tai kad aplinka atspindys tavęs, kad begalybė slepiasi čia pat, bet akis į mėnulį ir saulę reikia pakelti, kaip ir einant gatve kartais pasukti šoniniais keliais, skersgatviais. Leisti sau būti kitaip, ieškoti, o kartais kaip tik nurimti ir būti sau arbatos gėrėju ir papsinčiu cigaretę seneliu prie namų ant suoliuko, stebinčio balandžių meilės šokius ir gamtos išdaigas ramiai net nesujudant veido raumenims.
Būti reikia kisti, būti reiškia džiaugtis ir tuo kas kelia euforiją ir tuo kas kelia siaubą. Visas pilnas srautas pajutimų tam kad suprasti ir pamiršti galutinę tiesą. Vėl ir vėl.
Sausio 13 jau šalia? Tikėjimas suvienija, gaila dabar jis skaldo, bet aš turiu visiškai kitokią nuomonę apie tą įvykį – ten realiai nereikėjo nieko ginti, rusijos kariai buvo profesionalesni už dabartinius usa, ir landsbergių klanas eina nx visiškai pilnai ir visam laikui. Geriau jau uspaschkichą rinksiu, marginalus, socdemus nei kada nors dar balsuosiu už konservatorius ar radikalų centrizmą – liberalus. Načert, pasimokyta. Bet kam ta politika? Trumpam pasinervuoti ir toliau atlikinėti savo dalinimosi veiklą ant PC su greitu laidu pasaulin.
Pakėlė pensiją: smarkiai, berods net 50€ iš jų 27 už vienišumą. Viskas bus gerai? Ne piniguose laimė ir kai turi per daug net sunkiau ją pajusti, mane džiugina ir mažai parūkytos dešrelės ir skanūs vafliai ir galų gale paprastas pingas iš interneto.
Likimas toks paprastas kai plauki per naktį ir tempi save įnuovargį ir arčiau aštrios beprotybės. Reikia pakonfigūruoti psl paleista ant raspberio ir labiau ir geriau koncentruotis ties vienu tašku internete neiškant ko nepamečiau per tris tinklus socialinius. Liks viskas, o tau jau nebus svarbu. Kada tampa nesvarbu, tada junti viską aplink aštriai ir aiškiai, kitaip.
Ar patekti? Ar būti kitokiu, ar reikia kaip tik nurimti ir imtis ilgalaikio projekto atstatyti savo dėmesiui, susikaupimui ties vienu, nešokant balandžio šokio po automatinius laiškus, langus, sąrašus, straipsnius, nuorodas, greitus mėmus.
Tikiu: bet kuriuo atveju viskas bus kitaip nei tikėjaisi, bent mažomis detalėmis, bent paprastu kitokiu buvimu jaučiant blaivumo pilką bangą apsemenčią realybę kuriai reikia pagalbos būt – tavo.
