Jau ruduo, dar nėra šalnų ir daug nuspalvintų lapų, bet aš jau jį jaučiu. Vasaros beveik nepajutau, norėjosi to thc aštrumo, nusismailinimo, bet suprantu, kad tai nebe man. Nuotraukos primena, kad ne viskas dingsta. Lieka kažkoks nostalgiškas jausmas. Nusismailinimas jau praeitį. Nuotaikos nebešokinėja, nors šį vakarą norisi staugti iš liūdesio, kažkokio nesavumo. Puse miligramo xanaxo užliūliuoja neuronus ramybei. Atrasti tikslą ir nebesukti ratuko ieškant internete deimantuko. Naujas Pelevino romanas jau mp3 grotuve, perklausiau pusę. Tikrai geras, bet dabar kažkaip nenoriu nirti į jo paralelinius pasaulius. Kažkas jame mane jaudina, tas aprašomų įvykių realumas ir vakarų civilizacijos šizofreniškumas, atjungiantis mane nuo daugumos. Mano sveikas protas galės būti išsaugomas tik patiriant tam tikro lygio svetimumą kultūrai, kuri mane pykdo, bet jos užkaboriuose yra tai ko aš ieškau. Beveik atsijungiau nuo senų nuoskaudų ir ruošiuosi lipti iš duobės kurioje tiek metų stoviu ir pykstu ant savęs. Kalbėdamas su psichologe pats sau išaiškinu, tai kas mane neramina. Kažkur giliai noriu mistinės šlovės ir žinomumo, bet gerai tai apgalvojęs suprantu, kad nenoriu trauktis iš komforto zonos. Paaiškinimas, kad žmonės yra senovės karo pralaimėtojai ir dabar kenčia to pasekmės man gana įtikinamas. Kad ir kaip stengiasi didieji, aplink tik daugėja nerimo ir nesavasties. Kažkas svarbaus lieka nematoma, už majos skraistės. Kai pagalvoju apie visumą, darosi baugu. Mes einame keliu link pražūties, ir aš jaučiuosi kasdien save žudantis. Gerai kad dingo kvapo haliucinacijos, tas mane užpuldavęs neplautos lyties kvapas. Gerai, kad blaivas ir šviesaus proto. Bet niekaip nenoriu įsilieti į kasdieninį avilį žmonių, skubančių ir darančių, ką jiems liepia. Mano paties mašiniškumas. Laisvos valios iliuzija. Susitvarkyti tikiu kad pavyks. Kažkaip, bet tam reikia išeiti iš komforto zonos. Dabar net sode negaliu atsipalaiduot atlikdamas paprastus darbus. Mane kamuojantis veiksmo blokas jau labai senas. Trūkumas. Tyliai sau tikiu ir esu dėkingas už galimybę būti čia ir laisvai reikšti savo mintis bent šitam kamputį. Norėčiau pakilti skrydžiui į reikalingumą kitiems. Kažkaip padėt suprasti “masonų ir reptiloidų” pasaulį. Galiu vis dar džiaugtis apmokamomis atostogomis ir laisvu laiku.
