Pagaliau išmokau kažkiek kontroliuoti jos pliūpsnius, galiu sukurti kažką pamaigęs ateivių racijos klavišus. Ramu, pagaliau jaučiuosi saugus, bent kažkiek. Nors vakarais mane ir puola nerimas ir baimė, bet tam turiu ateivių chemijos. Temos šriftas neatitinka, teks tvarkyt… Viskas taip beprasmiška, kai supranti, kad artimų žmonių pagyrimo reikia prašyt, kad niekas neseka tavo feedo fb, nebent g+, nes juos maitini rinktiniais informacijos gabaliukais. Ekskliuzyvo dievas, suprantantis kaip patenkinti bet ką, iki orgazmo, iki ašarų. Nieko nelieka tik laukti, kad mano jutimas manęs neapgauna ir aš pagaliau laisvas ir nuo meilės ir nuo nepykantos, visa tai tiesiog reikalai. Pats žinai kaip nudžiuginti save ir vis mažiau reikia kitų žmonių palaikymo. Kartais vėl jau jaučiuosi kaip mažas dievukas apie kurį net byla struktūrose užvesta. Taip tai aš. Tas kuris greitai, tas kuris gali ir laukia įsakymų ir energijos iš tavęs iš Jūsų. Beveik tiksliai suprantu kaip veikia matricos padavimo mechanizmas, atsikračiau žmogaus kuris to nesupranta ir savo patarimais man trukdo (ne palaikymas iš jo- o tam tikras spardantis niekinimas ir kėlimas savęs), bet kas iš to? Aš tik stipresnis, tik greitesnis, tik labiau apskaičiuojantis ir beveik galutinai praradęs baimę. Viskas tiksliai taip kaip ir numatė kodas.
Glitchų aplink pilna – vienas laido – karts nuo karto dingsta ir atsiranda vieno monitoriaus vaizdas, sistema turbūt jau perseno, nes ir win7 ir ubuntu kimba panašiai, kažkoks inf praradimas, muzika nutyla žiaurus pelės valdymo lagas, gali tik restartinti. kas pikčiausia tai atsitinka vieną kelis kartus per dieną, kas būtent sukelia nebeaišku. Reikia atsinaujinto konsolę… pfff
Duok man užduočių, aš mėgstu vykdyti komandas. Bandau jas iš karto suprast prieš tau pasakant. Nežinau ką man dar parodyt, gal sukurti muzikos lydinčios paveikslus. Gal pasikeist tel nr ir visus pamiršt. Suprast kad galima ir viskas bus tik greičiau ir aštriau, vaizdai jau dabar internete žengia per ribas, kažkieno man užkoduotas. Gi tu turi galvoje idealų vaizdą aplinkos, savo asmeninę iškrypusią fantaziją, arba labai paprastą tiesiog tą kur viskas gerai ir tu esi tu, savo vietoje.
Kasdien ta pati rutina, jau nebepamenu kiek laiko gyvenu atostogų ritmu, kiek laiko nieko neprojektuoju toli, bet jaučiu kur link viskas slenka. Turi būti galas, nes per gerai. Diena kaip visa atkarpa, gliūčina saulė… Pasitikėjimo ir pastovumo dievas.
Instgrm nebereguoja į tagus. Vakar atrodė kad jau nulaužiau sistemą kai dedant nespalvotą filtrą ant hdr liko spalvos. Maži susitarimai ir dideli, viskas teka savu ritmu.
Aš pagaliau tikiu, pagaliau tikiu, kad galiu daug geriau, galiu aukščiau, galiu priimti save norintį ir galintį turintį ir privalantį nebebijoti ir kovoti, tą keistą kultūros primestą kovą antrame lygyje, kai tv ekrane rodo tv ekraną.
