Ne pirmą dieną iš ryto, negaliu tiesiog prisiversti kilti iš kažkokio keisto noro slėptis nuo dienos.
Vakar buvau Dr. Green ir Ministry of Echology koncerte, kaip ir tikėjausi draugų nesutikau, žiūrėjau seno scenos techniko akim, boso gal net truputuką per daug, lempos įdomiau gali dirbti. Nesulaukęs visiškos pabaigos patraukiau namo, po kelių alaus ir dar namie išgerto vyno buvau pabimbęs, kažkaip keistai jaučiausi kur žmonės šoka linksminas, tai iš vienur tai iš kitur žolės dūmo kvapas. Žinoma gerai kad nuėjau, vis kitoks maistas akim ir ausim nei namai ar rajonas. Galvojau užeiti pas Dmnt bet jis tik jau kai namie lovoje gulėjau paskambino kad buvo areštinėje 8 valandas nes kaimynui iškvietė pareigūnus ir išlindęs iš buto inpūtė tris promiles ir žinoma buvo nustatytas kaip didžiausias niekdarys ir dar baudą gavo. Nesiseka jam ištisai kiek žinau, bet toks jau likimas.
Mano youtubas apmokėtas pasidarė keistas mišinys apie geimus, šachmatus, seną ir visiškai šviežią muziką. Nežinau ar patinka man jis toks, bet toks jau algoritmas. Vakar trumpam įsijungiau Hitman rinkinį visų su trečiu ir Baldur’s Gate III, kažkiek pavaikščiojau, su hitmanu vieną misiją praėjau, baldurs pamačiau kad prižiūrėjus visų video su tips and tricks ir bendrai prievartavimu to žaidimo, reiktų žaisti iš naujo, pasiimti tą gerą kardą, kitaip elgtis. Youtubo vartymas ir žiūrėjimas irgi beveik vėžys ♋ ieškai ko nepamętęs, sulendi į beprasmišką valandos ar pusvalandžio video, laikas tiesiog tirpsta načert.
Vaistų vėl po dviejų savaičių nesusileidau, leisiu vėl nuotaikai pakilti aukščiau, šiandien dvi depakino, 1/4mg xanaxo ir cikladolio viena tonusui su kava ☕. Įdomu kas būtų jei visai atsisakyčiau vaistų, turbūt užgriaužtų nerimas ir nuotaikų šuoliai aukštyn žemyn.
Reikia velnio nusikirpt, atrodo paprastas reikalas o valios eiti tiesiog nėra, kaip ir paimti siuntinio iš pašto, atpirkti išgertą mms vyną 🍷. Stalas vėl bardakas, stojuosi aptvarkyt… Aptvarkiau, sėdėt maloniau, kolonėles judina keistas miksas iš music.youtube
Net nemalonūs tokie shoutoutai, nesinori reklamuotis, tai prie gero tikrai negali atvesti.
Varčiau barboros puslapį, bet be debesies alaus nieko daug nesugalvojau ko reikia, tai pagalvojau geriau visai be to alaus ir bendrai barboros užsakinėjimo.
Jau beveik penkios vakaro, muzika nekabina, žaisti ir norisi ir tingisi, youtubas atsibodo, žinau kad jei susileisčiau pora alaus ale būtų linksmiau, bet reiktų raukti tą velnio pilstymąsi. Cigarilių nedaug, niekaip nesigauna ilgiau nei dieną išbūt be jų. Kirbantis noras svarbumo, kai viskas atrodo beveik tuščia. Ne ne depresija, bet jausmas kad esi reikalingas tik interneto anonimams kurie ir dabar krapšto devynis kompo diskus.
Prasmę sau turi suteikti pats, pasaulis nejautrus, net žolės dūmas nebesuteikia jam aktualumo.
Kodėl?
Pavalgiau virtinių, galvojau todėl neramus kad alkanas, bet dabar nejaukiai klaiku iki pykinimo. Bandžiau paleisti naujausią stable diffusion modelį bet nesigavo, net HOR miksų nėra noro klausyt.
Kartais jaučiuosi kaip užburtas NPC savo namų rate, ir niekas negelbėja. Žinoma knygos padeda kažkiek mintims atsijungti nuo kasdienybės rutinos. Mane gąsdina ateitis 🔮 bet nuo jos bijojimo ji gi nepakis, dar gali prišaukti visokį velnią kuriuo labai patikėsi. Bandysiu ilgiau neit miegot, Pasidariau arbatos, nejaukiai narkomaniškai traukia cikladolis, pralekia motociklas antakalnio gatve atkarpoje šalia kur daug kas mėgsta paspausti.
Velnio aparatas prieš akis su virpančia galimybe ale visko, gal tiksliau beveik tuščio nieko, nebėra laisvo kelio lengvai kažką surast naujo kas sužadintų iki ach. Noriu būt tikras, bet to tikrumo jausmo kažkaip šiandien nėra, kaip žinia pažadas nebuvo duotas dėl nieko.
Dauguma neturi laiko net atrašyt į trumpas žinutes, juokus, ar pasiūlymus su torrent nuoroda pažiūrėt dokumentiką. Žinoma ne visi, bet šiais laikas ir mano amžiaus tikėtis iš žmonių dėmesio nebesigauna. Atrašo žinoma Ln, Vtks, Vtls dažnai paskambina lgmnts, kaip ir nėr ko daugiau tikėtis, kai nekeli bangų nei FB nei kokioje kitoje soc medijoje be mastodon.
Norėt būt
Mm prikrovė krūvą lėkščių lėkštučių bliūdukų išmesti iš kraustomos mčts spintos, reiks ne kartą vaikščiot kol viską išnešiu. Klausydamas rusišką knygą prasiėjau iki šiaurės miestelio pasiimti temu siuntinio.
Atsikėliau 9
Nors prastai gan miegojau bet iš ryto lankė malonūs sapnai. Pabudęs ryta kažkodėl tiesiog strigau nieko neveikdamas, išnešiau dalį indų ir sudėjau prie konteinerių ir pasiėmęs keturias šalto alaus jas tuoj pat susileidau klausydamas knygą ir nuslinkau į lovą atsijungt. Dar buvo užėję renovacijos santechnikai, ryt pradės viską griaut WC ir virtuvę žinoma kusins. Vakare išsikepiau šviežių lietuviškų bulvių, paklausiau HOR mikso.
Kaip pažiūrėjau ką užsisakiau iš temu tai graudu daros kokie praktiškai niekai, ir kaip už tai nemažai pinigų palikau. Žinoma kai kas vertas pardavimo, bet kiek aš lauksiu kol kas kažką nupirks. Nereikia girtam neršti po internetines parduotuves, kaip ir tų neaiškių grybų kur užsisakiau iš kinijozen.
Eisiu prasieiti iki Minsko IKI pasiimti siuntinio temu. Geriu stiprią žalią pu-erh, jau po 2400, cheminis balansas ir psichologinis nusiteikimas puikus.
Išsimaudžiau – vis pamirštu kiek tai malonumo teikia. Šiąnakt nemiegosiu.
Rusai
Perklausiau tą knygą apie 1988 Gruzijoje, gera. Dabar pačiupau:
https://www.patogupirkti.lt/knyga/kolymos-vargetos.html
Stipri tikrai knyga, supranti kodėl kaleime negali kitų pydarais vadinti. Blatnųjų vor vzakone kultūra klaiki, kaip ir bendrai klaikus gulagas. Kaip straipsnyje ir skaičiau su Šalamovu negali ginčytis. Paėmiau vieną įgarsintą jo rusiškai
234.lt/Varlam_shalamov_kolyimskie_rasskazyi.mp3.zip
Kai skaitai apie buvusį klaikumą jis neatrodo nerealus, liūdijimo toks ir tikslas. Bet suvokti rusijos nuo to nelengviau. Tai kas ją dar valdyti gali jei ne xuilo putka? Visi kiti žmogiškesni variantai tik paleis ten esančią šutvę dar plačiau po pasaulį.
Šiandien dar vienas koncertas:
https://kakava.lt/renginys/miskas-osia-kristijonas-ribaitis-gruodis-elnio-rago-miskas/8198/15140
eiti kaip ir užsidegimo jokio, bet žinau kad muzika ir viskas ten bus tikrai gerai. Užsisakiau velnio barborą, pardaviau 15 gerų neskaitytų knygų už 60€ tai turėčiau iki kitos pensijos ištempti. Reikia sudėti kai kuriuos niekučius į skelbiu pardavimą, dar vis ir nenusikirpau ir nepasiėmiau siuntinio iš pašto.
Statybininkai šlykštūs pareiškė kad griaus tik po kelių savaičių ir keis santechniką. Ble ble rusai vieninteliai visam pasaulyje turbūt turi herojus tinginius, man panorėjus lydekai paliepus bl. mm dažnai pikta nerami ir aprėkianti telefonu ar kai užsuka. Aš jaučiuosi kažkoks išrinktasis pateptasis, kažkiek ir svarbiausia ne per daug. Kažkas turi pinigų per daug, kažkas turi valdžios… Aš neturiu nei to nei kito. Turiu pinigų tik tiek kiek reikia ir valdžios tik erdvėj savai. Noriu negalvoti apie išprotėjimus, kojų lūžius (kuri pagaliau sugijo) apie praeities. Norisi būti čia ir dabar, Nerūkiau tris dienas bet vakar naktį vėl nusipirkau iš degalinės. Šlykšti priprantama atrava, dopamino užkruštos kilpos. Tikėti realumu sunku, tam ir mitai, tam ir gandai, tam ir neprisileidimas viso klaikaus suvokimo į save. Čia viskas ant paskutinio siūlo. Tik realumas vėl aštrus ir be velnio cikladolio. Kažkas geria, kažkas rokiškio psichiatrinėje sėdi, kažkas ieško miltelių šniojamų, visa taip taip paprastai niekinga, kad net gražus dangus negelbėja.
Naktį einant padaryta nuotrauka.
Įsitikint save kad nepertempsi savęs per mirtį, nebijot nieko, ir negalvot kaip ir kodėl buvo taip prieš tai. Baimė tiesus kelias į proto vergiją, sau kartoju, bet supranti kad visa tai gali baigtis begant per gatvę ar girtam paslydus ant laiptų. Bet kelionė jau gera. Pasaulis ploja katučių ir viskas švyti purvinu džiaugsmu. Viskas bus kai mūsų nebeliks.
Tiek per daug laiko teparašiau. Kažkoks neaiškus vėl blokas vystosi ir soc medijos paskutiniam slot mašynui ir rašymui kaip terapijai. Reikia skaityt ir džiaugtis esama diena, buvusios nebėra ir jos tiksliai net prisimint negali, būsima miražas kurį bando nukalti visas milijardinis pasaulis.
