Ir belieka tik tas saldus savo paties prakaito kvapas

Norėčiau sustoti, pasiimti atostogas nuo visko, bet jau per toli, kažkur laukuose ir begale kilometrų kitoje vietoje orbitoje, viskas taip aišku, kad aiškiau būt negali: pats renkiesi, matrica tik paduoda, vieniems daugiau kitiems mažiau, tik pavydėt niekam nereikia, kaip ir kažko gailėt, stengtis sutarti ir pabėgti tolyn kažkur į ateitį, pasislėpti po kodų lentelėm ir draugų tinklais…

Tu čia? Aš tai dar vis ten pat su tuo pačiu vaizdu ir tais pačiais norais…