Jausena – neramu

Taip visiems? Kas tie visi? Už lango šalta, žiūriu naują Adam Curtis dokumentiką (https://thoughtmaybe.com/cant-get-you-out-of-my-head/#top), ketvirtą dalį, ir tiesiog liūdna. Bandau išlaikyti kruopelytę kažkokio bendro supratimo ramumo. Neprisigalvoti, neplanuoti, nenorėti, nejausti, nenagrinėt.

Pažiūrėjau ligi galo, katarsio nebuvo, tik baimė ir supratimas savo bejėgiškumo prieš aparatą kurio nieks realiai nebevaldo. Bent muzika tikrai gera per PBB, nostalgiška. Noriu tik ramybės, jaučiu kad galiu atstumti daugelį problemų, soc tinklų voratinklio irgi norisi nelabai. Tablečių, pinigų daugiau nei reikia, pasitenkinimo labai nedaug, gerai kad yra dėmesio sau, amžinas karas su vidaus beprotybe pasakojančia klaikius variantus ir istorijas, neramūs sapnai. Iškrypęs noras kitų, netikėjimas jau jokiu bendru naratyvu. Nepasitenkinimas matant kitokius, nesuprantamus. Laikas prabėgęs gražiausias koks galėjo būt, tik tiek nedaug ir jau su tikrove beveik nesusijusių nuotrupų. Supratimas bevertis, pinigai ir ryšiai sunaikinę galutinai, atgal į kitokius amžius. Lokalūs konfliktai, nacionalizmas, pasibaigęs laisvas internetas, tu smiltelė, norisi persiklavifikuot į dūmą ir išnykt.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon