Jau esu rašęs kaip psichozės metu susikeičia karšto ir šalto vandens kranai vandens, dabar kai pats nugalėjau būseną nesupratau kaip dingę kai kurie daiktai: nei miros smilkalų, nei smilkyklės. dar dingo mano mėgiamos usb lemputės kažkada senai pirktos ir dar buvusios neišdovanotos, užsisakiau vėl. Aš atsigaunu, kaip visada padaryta klaida skaudi, taip marijos žemė yra netinkama rūkyt mariją, per daug čia striomos, nerimo ir parkės.
Vat nesenai paskambino per FB buvęs kolega, fainai papliurpėm, bet man vistiek gyvas bendravimas geresnis. Kaip visada paaiškėjo kad chebra realiai ta pati 🙂
Aš užsipylęs deginto ulongo bandau traukt iki ryto 2:22
Norisi tikėti kad visa šita beleberda ir yra nuolatinis būvis, man smegenis realiai filtruoja suvokimą kaip yra viskas ant ribos. Slystančio peilio ašmenim 🔪
Lietuva tai ta pati slapta žydija, bet ką padarysi, reikia tikslintis, stebėti laiką kalendorių ir beprasmiškai kaip vienadieniai muselei kristi į dabarties šulinį. Pasakojo, kad nuo kovido net akys atsijungti gali. Sistema veikianti kiek įmanoma įtemptai, kur šaknys blogio jei ne mumyse, tai kažkur anapus, konfliktai, pyktis, skirtingos pažiūros.
Nerandu ir savo sidabrinės apyrankės, ryt krvs atvež kompą tvarkyt (tiksliau šiandien) dulkės + termopasta. Reikės važiuoti kartu su juo pas jį kad sujungti viską jam atgal, gerai kad netoli.
Rks išgėręs benzodiazepinų, būtent xanaxo, vėl pasiuto – nori dar jo, klenčija kad siųsčiau paštu ✉. Aš nemoku atsijungti nuo tam tikrų žmonių, man Jų realiai gaila, o reikia kartais pagailėt savęs.
Tikslas būti iki pergalės, leisti sau ramiai išlikti blaivaus proto kasdien, tikėt kad viskas kis staigiais šuoliais, linkėjimas sau parašytas šio gyvenimo pamokomis. Skausmas ir sunkumas kurį dabar jauti yra už praeities laimę ir lengvumą, tikslinga laukti traukinio kuris veš į amžinus rytus. Tikslingai būt, jau pradėjau tvarkyti namus nors ir mm neparsiranda. Šiandien pagaliau pasakė – tavo balsas jau geras ale jau pasveikęs. Man dėl to džiugu 🙌
Simboliai kurie atvaizduojami skirtingai, ekrano kalibracijos ir pokalbiai su gulėjusiais psichiatrinėje. Mirė lg šuo 🐶 nežinau ko jis ją taip ilgai kankino. Keisti tie žmonės, mčt pakomentavo – lavonėlis labai gera traša – jei irgi pradeda normaliai atsisukinėti šarabanas.
Neišsirenku knygos vėl, nors sergančiai atvira žaizda kojai reiktų ilgesnio horizontalumo lovoje. Viskas tikslu paprastu – dalintis. Plaukia mintys kaip garvėžiai.
Man tikrai atrodo, kad pasaulis kinta miego metu – kiek realiai mažai težinome mes. Man tikrai keistumas pasaulio pradeda lietis per kraštus – atidaviau dviratį remontuoti mašenikui, pats jutau kad kažkas nečysto, sakė atiduos pirmadienį – antradienio naktis 🌃 ir nei skambučio buvo nei ko, aš pats skambinau – nekelia, gali prireikti pareigūnų.
Kambucha tai tiesiog arbatos grybas – reiktų gal auginti 🙂
Mano mintys visiškai šuoliaujančios, šaudančios lazeriais. Kodėl moterys skaito atsiliepimus apie psichiatrus/es? Kaip Jos pačios atsako: tik nebandyk mūsų suprasti.
Reiktų perklausyti Sorokino dar kelis romanus – akys raibsta nuo pasirinkimo, akys mano nežinau ar jau blizga. Kaip suprasti visą šitą chaosą? Linksėjimai, atsiprašymai, nesanti tiesa. Kaip pašauks, taip ir atsiliepsiu.
Reikia palysti po dušu 🚿 atsigaučiau ir tikėčiau labiau: prisimenu kaip man dailininkas Mldžns atvėrė duris į durnyno dušą kad atsigaučiau…
Va ir dabar šaudo paranoja ir megalomanija religinė. Žeminuosi – aš paprastas kereivėlis sraigtelis turintis viską, bet tai taip laikina ir kartu amžina.
Rytas:
išmiegojau vėl tik tris su kapeikom valandas, reiks nusnūsti dieną ir bus labai sveika kojai pamiegoti. Susikaupę tiek visokių reikalų kad tiesiog negaliu leisti sau bepročiauti.
Šokinėjantis dėmesys po tinklus, keistas šokis moterų ir vyrų kankinant vienas kitą, gal tame ir džiaugsmas. Vis pamenu kaip mama man pasakė apie mano norą susirasti moterį: kam tau tos problemos…
Tiksliai žinau kad moterys savo lytį naudoją kaip šantažą ir joms eiti į kairę natūralus būvis kad rasti kur padėti ir užauginti savo kiaušinėlius 🙂 Mieste dabar nuolat matau labai daug vaikų 🧒 ir galvoji, kaip jiems pranešti ant ko jie pasirašė, kiekvieno misija ir patirtys skirtingos, bet bendraujant su skirtingais žmonėmis pradedi matyti sistemėlę.
Šiandien mčt atneša pensiją, mačiau naują labai fainą paštininkę, jau susipažinau jau sveikinuos, senoji čia dirbo n+k metų, gal atostoga, gal pensija. Jinai niekada nelipdavo iki mūsų ketvirto aukšto aš nusileisdavau ir paimdavau pensiją pasirašydamas savo parašu – kai jai tai pasakiau labai susinervavo, tada atėjo kitas paštininkas pasirašė pati močiutė. Gryni pinigai turi išlikti, jie atrodo atlieka svarbią funkciją undergroundo, nelegalkės, juodų ir taip toliau. Yra keistas ekonominis fenomenas: juodosios rinkos narkotikų kainos yra beveik stabilios, gal tik kas dabar vadinama kokainu brangsta, anas yra baisus kristalas mane vedantis iš proto…
Win 11 beta slow ring turi labai keistų problemų, nežinau ar jau sutvarkė task manager, bet taskbaras tai kartais nerodo ikonų ir jos atsiranda gyvai bežiūrint.
Reikia jau kaupti pinigus naujam PC, o aš dabar pakilios būsenos visiškai netaupus… turiu kažkokį rezervą bet realiai reiks skolintis iš brl kad nusipirkti arba mms.
Likimas mano keistas, bet kaip aš esu sakęs praeityje nekeisčiau nieko – tai mano kelias, mano kelionė, mano tripas, mano kančia. Keista suvokti tą realybės transferingą: tu įtaką pasauliui turi milžinišką. Man patinka tas laiko greičio suvokimas, kad tu pats esi lūžtanti bebaimė banga žydintis unikalia gėle pursluose. Visa tai perduoti jaunąjai kartai. Dabar vykstanti Ai revoliucija ir klaiki ir užburianti, jau gi gali paišyti kažkokiu stiliumi, parašyt ko nori ir gauti tam mažne mėmą. Užsiregistravau į vieną betą open source Ai kuris suksis ant vietinio mano gpu. Bet tiek daug dabar visų reikalų kad atrodo bėgu paknostomis, susitarimai, užsirašymai ir visas džiaugsmas būvio pilnu komplektu ir suvokimu ant kiek daug trūksta link idealiai sužaistos partijos. Leisti sau klysti svarbu.
Liekame čia, būnam kartu.]
Ačiū visiems skaitantiems kaip visada Jūsų RGB
