Kapinės

Šiandien buvau Antakalnio kapinėse. Buvau tam kad prisiminti kur anksčiau ar vėliau pateksime mes visi. Kartais net keista kaip mūsų kultūroje toli paslėpta mirtis. Jos lyg ir nėra. Kai nėra mirties nėra kitos pusės. Daugelis pamiršta kaip arti jinai yra, kaip staigiai gali pasiimti bet ką iš čia. Nors ir bando masinės informacijos priemonės mus gąsdinti gripo pandemijomis, baimės kaip nėra taip nėra. Būtų tikrai įdomu stebėti kaip viskas suktųsi čia jai staiga tektų pereiti į „žūtbūtinio išgyvenimo“ taisykles.

Greitai bus visiškai pamiršti I ir II pasauliniai karai ir ta nesuskaičiuojama daugybė žmonių kurie žuvo. Jauni, seni, juodi ir balti. Kiek žinau už nacius kovojo ir negrai. Dažnai pamirštamos svarbios detalės ir nugalėtojai sukuria savo legendą apie visą tai kas vyko. Nesakau kad šiandieninis pasaulinių karų suvokimas klaidingas (jis negali būti nei teisingas nei klaidingas, jis tiesiog pilkas dėl tų įvykių masto, tokio didžiulio, kad jo pilnai suvokti tiesiog neįmanoma).

Tuštuma visada šalia, tarpe. Ji tiesiog kiekvieno daikto viduje. Trapumas. Visa ko laikinumas. Per pastarąjį 100 metų nebuvo pastatyta nieko panašaus į senovės bazilikas, piramides. Kodėl? Tai laikinumo ir elektroninių komunikacijų era, visas mūsų „turtas“ kybo ore, yra perdavimo ar gavimo veiksme. Nedaug likusių statiškų dalykų, o tie kurie liko nuolat brangsta (auksas). Šioje tuščios visa apimančios komunikacijos (labas ką veiki) laike, pačiai tuštumai nelieka vietos. Visa erdvė turi būti virpinama visais įmanomais dažniais, net mirtis turi šokti šokį. serialuose apie ligonines mirtis tokia pati tolima kaip ir nesanti sala seriale „lost“.

Naktis vis ilgėja… Aš laukiu baltos žiemos. Balta buvo baltų mirties spalva.

Mirtis slepia pačius įdomiausius atsakymus, kurių vertė didesnė nei visų pasaulio pinigų. Visi anksčiau ar vėliau susimasto kas bus tada. Aš manau kad bus tai ko labiausiai bijojai. Pats didžiausia kada nors išgyventas košmaras ir tada balta šviesa. Aš tikiu, kad kiekvienam teks pabūti kiekvieno vietoje, pajusti ką jautė kiekvienas visų laikų „individas“. Pabūti visose įmanomuose šios realybės variantuose ir vėl atgimti. Nuolat suktis užburtu ratu 9spirale). Mirus suprasi kodėl buvai čia. Viską nušvies aiškumo šviesa. Gal mirus bus taip kaip ir tikėjaisi kad bus? tada tikriausiai dauguma dabar gyvenančių tiesiog išnyks. Labai patogu tikėti tuštuma „tada“, už ribos. Nelieka jokio ryšio tarp to kas buvo ir to kas bus. Tai kardinalus variantas, o kardinalus tikriausiai reiškia neteisingas, arba teisingas tik iš dalies.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.