Kas belieka?

Leidau sau nuplyšti ir pabepročiaut, šiandien žinoma gailiuosi, gaila ir pinigų, gaila kažkiek ir sveikatos. Bet jaučiuosi sukauptas šiandien, toks vaiskesnis protas ir žvilgsnis, bet tas blokas kažką veikti išlieka, nei žaist galiu, nei knygų skaityt. Neramiai stebiu internetą ir sukasi muzika iš pbb. Daug kavos ir arbatos, paskaninta xanaxu kad būt ramiau. Norisi kažko, tik jau pats nebesuprantu ko, ar tai vaizdo kortos, ar tai pasivažinėjimo dviračiu. Ar bendrai pasivaikščiojimo ramiai fotografuojant detales. Reikia sau leist būt ir džiaugtis laisvu laiku. Reikia neužsisėdėti, neužsigulėti, neapkerpėti. Kur link pučia realybės vėjas 💨 kartais būti skaudu ir baugu, reikia injekcijos cisordinolio, kad prilaikyti vėjais lakstančią galvą. Norisi būt stipriai, kažkaip tikėti, kad gali, kad dar ne pabaiga kelionės, laukia dar kažkas gero ir gražaus. Alkoholis taip greitai priartina sprendimus dėl kurių po to gailiesi, načert tą velnio skystuką ar tai alus ar vynas 🍷.

Šiandiena mane moko būti ramiai, nieko nesitikint, nieko nekontroliuojant, tekant per dieną be lūkesčių. Kažkas viduje kitaip, kažkaip ryškiau, kažkur smarkiau, o aš sau namie, niekur nenoriu, nors turbūt reiktų judėti.

_________________________________

Internetas kuo toliau tuo tuštesnis ir neįdomesnis, net įdomią sąmokslo teoriją apie tai radau:

https://www.theatlantic.com/technology/archive/2021/08/dead-internet-theory-wrong-but-feels-true/619937/

Kažkas paslėpta algoritmų, kažkokia agenda visur jaučias. Sukti srautą daug nuobodžiau nei būdavo seniau. Čia gal aš jau sustabarėjęs ir nebejautrus.

Šiandien beveik visą dieną pramiegojau, nieko nenorėjau tik pasislėpti. Lankė labai nemalonūs sapnai ir miegas neatgaivino ir jėgų nesuteikė. Dabar vėl bandau gerti kavos, lyg tai galėtų padėti. Neklausau net muzikos, atsibodo. Kasdien neprisiverčiu net padaryti po nuotrauką.

Man liūdna ir neramu, norisi kažką perduoti kitiems, kažką jausto ir suprasto, sunkiai įkalbinamo. Šiandienos mano prasmė tiesiog būti, labai bijau rudeniškai išprotėti, bijau to gilaus baugaus jutimo. Gal todėl ir slepiuosi miege. Aplink klega ir bėga gyvenimas, atrodo pro šalį, atrodo aš jau už užribio, negyvu žvilgsniu stebiu realybės tirą. Paribėse keisti atsakymai, visi išprotėję lekia kiek kas gali. Tokia įtempta realybė kaip voro voratinklis, kibi, tvirta.

Palikti facebooką, nesukti twitterio, gal pasilikti tik mastodon visiškai keistą srautą, kur dar jaučiasi natūralumo, ne algoritmų nučiulptų postų kurie tave veiktų. Realiai man sunku būti ir jaustis tikru, atrodo kažkur paraštėse, kaip Kafkos vabalas sau lendu į kiautą. Leisk man kvėpuot giliai ir džiaugtis diena kiekviena. Paliki nerimą kažkur šalia, džiaukis ir kurk, visas laikas tavo, tikslas tik tau suprantamas.

Lik, būk, tikėk. Nepasiduok minios poveikiui taip stiprinamui elektroninės socialinės medijos. Kasdiena gali būti nuostabi, aš ir dabar su baime laukiu kada lapai taps spalvoti. Viskas tik tam, kad patikėti kelione į save, į ramybę. Noras būti, noras pasidalinti tuo neįkalbinamu stebuklo suvokimu. Man atrodo tiek aš jų mačiau ir jutau, kad net nejauku. Tik tuo jie ir stebuklai, kad papasakot neina, čia kaip po kelių dienų supranti, kad kažką sapnavai, čia tas suvokimas kad kažkas kas buvo tik tavo paties sugalvotas įvykis. Daugiausia tai jaučiasi durnyne, ten jau visiška magija vyksta kartais su suvokimu.

Pats sau įsakinėji ką daryt.

Kelios geros mintys iš Durovo, telegram įkūrėjo:

https://t.me/durov/166

„The mind is our most powerful tool. There’s nothing it can’t do. According to numerous studies, it actively generates new ideas even when we rest or do nothing. Often we can come up with solutions to difficult problems simply after a full night’s sleep.

Just as our physical state depends on what we feed to our bodies, our mental state depends on the quality of information we feed to our brain. If we nourish our brain with real-life data that allows it to solve fundamental problems, it will process this data in the background and come up with unexpected solutions.

It is unfortunate that most people prefer to feed their minds not with real-life facts that can let us change the world, but with random Netflix series or TikTok videos. On a deep level, our brain can’t tell fiction from reality, so the abundance of digital entertainment keeps our subconscious mind busy producing solutions to problems that do not exist.

To be creative and productive, we must first clear from our minds the sticky mud of irrelevant content with which “recommendation algorithms” flood it on a daily basis. If we are to reclaim our creative freedom, we must first take back control of our minds.“

Vienas būdas susigrąžinti kontrolę srauto twitterio https://github.com/insin/tweak-new-twitter

Nuotrauka vakaro

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.