Sode, vienas, pasidariau sau diskoteką su senosiom centriuko kolonėlėm. Atėjo kaimynė skūstis, kažkada 90tais jos mano mažam kambarį bumpsėdavo ir kaimynams buvo px, dabar visi labai ramybės išsiilgę.
Jo muzika gerai, bet vistiek reikia kažkiek daugiau garso kad pajusti pilną kaifą.
Keistas glitchas per remote desktop connection, visas vaizdas glitchintom spalvom iki beveik neįskaitymo, žinau kad kalti amd naujausi driveriai, sudėjus senesnius viskas norma.
Psichinė būsena gan įtempta, jau pagavau save rašant beveik vėjus į fb. Bet man tikrai atrodo kad esu radęs gal kokius tris keturis youtube gabalus kur skaitliukas neprasisukinėja ir vis rodo tą patį skaičių 🙂
Pelevino romanas kerta tikrai stipriai, net darau pertraukas pailsėti nuo keistų minčių ir vaizdinių srauto.
Mažiau gilintis, nors pasaulio įvykių karnavalas daro įtaką tam trapumo pajautimui. Ir būsena trapi, noras bėgti į miestą ir bendraut, su visom papildomom priemonėm pasiekti tą užsimiršimo būseną ir persekiojantį siaubą sovokimo savo paties išprotėjimo slepiamo nuo aplinkinių.
Taip reikia sąrašo kad pilnai įgivendinti not give a fuck doktriną, surašai sąrašą žmonių kurie tau rūpi – visi kiti dont give a fuck, tas pats su veiklom, susirašai kur nori kažką pasiekti, visur kitur px. Bent man niekada šita doktrina nepavyko, nes net pirmo žingsnio nepadaryčiau, man jau aš pats esu problemų šaltinis ir visa aplinka realiai padeda kristi į neįmanomumo vandenis vis išnešant į paviršių įkvėpt oro.
Nihilizmas maišosi su išprotėjusio mokslininko optimizmu, kurlink pakryps švytuoklė nuotaikos, tas per visur išreikštas noras dalintis ir narkomaninis geidulys jaust stipriau. Viskas mirga prasmėmis ir simboliais tekančiais per tave ir nešančiais pasakos vingiais.
Paieškos kokybės, paieškos artumo. Visas gyvenimas tik supratimas kad kol pats neramus, visi ieškojimai tik apgaulė, reikia pradžioje nurimti, nes sudrumstam vandenį atvaizdas iškraipytas. Ramiau, kažkaip rašymas savo minčių padeda.
Vidinis cenzorius įjungtas, pamokos ir dovanos Dievų.
