Konsolė

Darosi baisu kai sėdi prie konsolės su kuria gali atlikti tiek daugk. Saulė šviečia pro langą, aš laukiu skambučio, iškrito laikinas danties protezas, bet viskas gerai, aš nesinervuoju, o tai svarbiausia. Saulė jau šildo ir pavasaris ne už kalnų, vakar iš siemens arenos po spektaklio neišsivežėm visų garso žaislų tai teks šiandien. Gns nekelia, aš rankomis uždengiu veidą, namie šilta, net nereikia jungti abiejų radiatorių. Šiandien vėl sunkiai kėliausi. Ir nieko. Visiška tuštuma aplink ir saulės nušviestos dulkės. Konsolės kursorius tyliai mirga ir laukia inputo. Nežinau ką rašyti, gal kad viskas gerai ir tikiuosi kad šie metai man dar nepaskutiniai, labai traukia žolė ir jos siūloma beprotybė, taip norisi nutrūkti nuo grandinės, taip norisi jaustis kažkuo kitu nei esi. Bet aš esu mažiukas sraigtelis, mašinoje kuri nemyli mažųjų. Viską turiu, turiu gūžtą (skolintą), turiu mobilų (beveik ne mano), turiu tik konsolę kuri mano, ir su ja nemoku užsidirbti pinigų, o reiktų, turiu neblogą fotoaparatą (skolintą) su tikrai neblogu objektyvu, turiu krūvelę pinigų. Pervedė invalidumą, nuo balandžio jis berods bus didesnis, gal net 800lt, tada būsiu dar laisvesnis. Niekaip negaliu atsisakyti rūkymo, ir šiandien bėgau pirkti cigarečių, dėl tos vienos rytinės, surūkiau jau dvi, kaip jos yra ranka pati siekia tos kelių minučių pertraukėlės. Pertraukėlės neaišku nuo ko, nuo realybės spaudimo kad ligi šiol neturi jokio didelio kūrinio, neturi savo namų, neturi net savo mašinos (mašina mamos nors mano vardu dokumentai). Niekaip nesugalvoju kur dėti pinigus, tikint į pabaigą šiais metais nereikėtų jų dėti į banką, kaip ir darytis dantų protezų, bet jai pabaiga šios sistemos tai dantys gali ir praversti ;] Reiktų paplanuoti kelionę į Vokietiją pas Gržvd, bent išsiveržčiau trumpam iš keistosios Lietuvos. Klausau lėto dubstepo. Gerai Laurent Garnier muziką atrinkinėja. Gerai kad pasaulis dar laikosi ir neneria į krachą, nors tikriausiai pinigų sunykimo krizė neužkalnų. Pinigai tam kad prietaisais parodytum kitiems, kad tu brangesnis nei jie. Dirbu su aparatūra kuri HIenD, bet vistiek ją reikia mokėti pajungti ir reguliuoti, arba statytis dvi su dviem sūbais ir leisti na vsiu katušku. Visada yra išeitis. Išeitis iš šitos sistemos tik per beprotybę, kai užpila maksimalūs informacijos kiekiai ir pats skęsti mintyse. Dabar mano galvoje minčių nedaugk. Pasikasau ausis, be jų būtų sunku. Taip norėčiau panirti į šiltą tamsą, pas mažuosius velniukus. Prisimenu kaip juos mačiau apleistame rūsyje, susikabinusius ir virpančius nuo sklindančios šviesos. Jie tada kvietė mane prisijungti, nežinau ar aš prisijungęs prie jų ar ne, kartais atrodo kad tikrai tamsius darbus darau, kartais atrodo kad nešu šviesą (nors ir Liuciferis buvęs šviesos princas). Taip norėčiau kad pasaulyje būtų dvi konkuruojančios ir aiškios pusės, o dabar pusių begalės, kaip deimanto atspindžių. Gamtos tikslas keistas, sukurti stress test salygas pačiai sau, kad išliktų stipriausi, paversti vienus pusDieviais kitus bomžais, ir visi laukia nušvitimo ir išsivadavimo iš smulkmenų. Kaip gerai gyventi kai nebereikia tvarkytis namų, nors ir namų tvarkyme yra paslėpta tiek prasmės. Kaip keista. Galvojau dar apie vieną tatuiruotę, bet tikriausiai užtenka natūralios, kad prisiminti viską, nors negali, viskas aštriom nuotrupom. Sako geriausia neprisiminti praeities ir gyventi šia diena. Ši diena nuostabi, nuostabi kaip ir kiekviena gyva būtybė ir narvas kurioje jos uždarytos, narvas apvalus ir vadinasi žemė. Tie kurie nusipelno tikriausiai gali būti pasiimti didesnės galios. Aš galvoju. Aš bandau vertinti. Bandau patikėti kad dirbu su pusDieviais (neįvertintais) ir pats galiu vienu iš jų tapti. Galiu įsiamžinti. Ko reikia man? Ko reikia tau? Darbo. Darbo ir dar kartą darbo, arba žaidimą kurį žaidi paversti darbu. Arba darbą žaidimu. Plaukioti po galaktikas su UFO. Pajunginėti sistemas trumpam kosminio laivo nusileidimui. Imu dar vieną cigaretę. Kaip norėčiau įtikėti į kokią nors religiją…

Aš vakar dieną buvau nei pusdievis nei dievas
paprastas kaip du kart du ir vienas
nepasveikinau merginų net nežinau dėl ko
pasilikau su spektakliu kur trypiamos tulpės
vis dar čia nors noriu skristi tolyn
taip noriu paimti kasiaką ir sunaikint realybę
tokią kuri dabar yra
visas pasaulis pilnas bangų
aš viena iš jų (ir tu)

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Konsolė”

Mastodon