Kvietimas gautas, pensija ryt

Gavau kvietimą studijuoti VU informatiką, bet sutarties nesirašysiu, dar nepakankamai tvirtas, kad eiti kartu su jaunimu kurie man į vaikus tinka. Norėčiau bet bijau, ir naujumo ir matematikos, ryt dar panagrinėsiu sutartį. Gaučiau 260€ stipendiją kaip turintis neįgalumą, bet vien todėl eiti būtų neetiška. Dar reikia metus pralaukti blaiviam.

Pasaulis akina vėl savo gražia beprotybe, visi eina iš proto kaip tik gali. Man gera namie savo mažam kambaryje, kompas dūzgia jau tyliau nes ne taip karšta. Nusipirkau 6TB diską gera kaina, dvi dėžutes 2’5 diskam. Jau laikas keltis in linux, nes pradeda trūkti diskam raidžių.

Padariau kelias fotomanipuliacijas:

Taip gera, bandžiau mesti kofeiną, nes buvo žiauri prišpsichozinė būsena čiupus, ir tikrai be jo pavyko atsigauti, jau ne pirmas kartas kaip suprantu, kad kofeinas irgi pavojingas chemijus. Tas kur turiu pu-erh mandarine tikrai iki gliukų galima dagerti, karštą pirmų kelių zavarų.

Vėl pasiryžęs keistis, reikia kentėti be alko narko, gal tiksliau ne kentėti bet save kontroliuoti. Man to negalima ir nereikia, reikia rewirinti smegenis, atsijungti nuo priklausomybės. Yra ko laukti, yra ką veikti, laukia susitikimas su senu draugu ir jam pardavimas monitoriaus geiminimui jo sūnui, laukia ir psichiatrės kabinetas penktadienį, laukia ir sodas iš kurio pabėgau neramus, nes vis kėliausi ketvirtą ir girgždėjau antram aukšte žadindamas mamą. Mano ritmas jau visai keistas, vakar nuėjau miegoti 0230 pabudau 0700 pilnas jėgų, dieną du kartus nusnaudžiau, tai vėl galiu džiaugtis nakties malonumais, laukdamas nežinia ko. Atiduoti viską galėčiau už galimybę nugalėti ligą. Gal tiksliau ligas. Dar ir svorį reikia numesti, jau uždūstu lipdamas in ketvirtą aukštą…

Pasaulis toks ryškiai spinduliuojančiai gražus, tas suvokimas, kad reikia leisti sau būti, nebandyti pasiekti mistinio būvio vartojimo aktyvaus. Ieškoti vartoti, ieškoti ir vartoti toliau. Reikia leisti sau išlaikyti pauzę. Reikia neiti į prakletus chem and sex place (pritonus), reikia pajusti malonumą būti. Laukiu karantino, laukiu rudens, laukiu dar apie penkis mėnesius kol galėsiu bandyti atgauti teises. Nors jau pripratau ir be jų, mašina ir taip sena, bet kada gali sugesti, o resurso naujai turi tik brls. Kažkaip pagaliau daugiau naudingai leisti laiką.

Užsirašiau į pagalbą įsidarbinant Valakampių reabilitacijoje, kurią kažkada lankiau, žinoma vadybininkė bibį dėjusi, man gan daug darbų tiktų – nekvalifikuotų, bet norėtųsi kažko su kompais, bet ne programavimo, kas yra drambliuko svajonė. Užimti galvą, kad labiau vertinti savo laisvą laiką.

Kas belieka vakare? Irtis į naktį kol pavargsi ir atsijungsi ant pagalvės. Viskas paduota, tik reikia mažiau narkotintis su kompu. FB deaktyvavau ir toks geras laisvumo pojūtis, kad nereikia daryti tų ryto vakaro nuotraukų, sukti srauto, laukti spustelėjimų iš kitų, Twitter bendrai ištryniau, reikia pralaukti 30 dienų ir accountas bus panaikintas, ten buvau susidėliojęs gan gerą gražių nuotraukų srautą ir žinoma LT jaunimo debiliškumą. Reikia mažais žingsneliais tolti nuo kitose gyvenimo srityse besireiškiančių priklausomybės piktžolių.

Dabar tikrai ilgai kai buvo sunki būsena, gliūčino kompas, ne veltui aš esu rašęs kad reikia palikti jį ir mobilų ramybėje, eiti pasivaikščioti, pvz fotografuojant, knygos irgi tada pavojingos. Dar nebuvo atėjusi fazė, kad aplink viskas teatras ir aktoriai tau, ir gerai.

Cisordinolis buvo leistas kas dešimt dienų, tada kas savaitė, tada kas vėl dešimt dienų, dabar žiūrėsiu kaip jaučiuosi link savaitės galo. Olanzapinas vakare 10mg, kelis kartus šoviau jį ir išryto, ir jau būsena buvo taip paaukštinta kad jis nebemigdė, kaip ir dabar nemigdo vakarinė dozė. Lorafenas pora kart vakare gertas, bet labai jis daužiantis, visą dieną toks pribitas nuo jo 2,5mg. Depakinas kaip visada tris kart dienoje dažniausiai, kelias dienas bandžiau negerti, tai žliumbalas prie teliko čiupo žiūrint kaip laimi lietuvaitė. Emociniai breakdownai buvo, bet jie tai dar juokai palyginti su siaubu išprotėti. Xanaxas tai tikrai auksinis vaistas, jis mane labai gerai migdo, kad ir 0,25mg, ir nuramina padaro darbingą kai puola nerimas. Ne veltui taip visi jo nori, o prisirišimas prie jo milžiniškas, negerkit kasdien jo jei galit.

Planai planeliai, šaudantys prisiminimai ir beveik suvokiama amžina esmė neaiškumo aplinkui, šokio stichijų ir pradų, moterų ir vyrų, kai pagalvoji, tai visi nelabai laimingi. Vakarų civilizacija paaukojo laimę už daiktus. Kaip sakiau mes nusipirkome dėžes kvadračiukus su ryšiu ir jos mus pardavė Ai overloardams. Pabandykit dabar atsijungti nuo soc medijos, labai sunku, ėda laiką sukimas srauto kuris kuo toliau tuo narkotiškesnis darysis, besimokanti juodoji dėžė.

Skandalai kartojasi, viskas sukasi ratu, tik kuo greičiau tai pastebi, tuo didesnis šansas išsilaisvinti (tik jau man pačiam nebeaišku nuo ko). Ramiai būti, Murakamis sakė – sunkiais laikais gali daryti tik tą patį ką prieš tai darei. Tai ir aš toliau atostogauju savo įtemptomis atostogomis. Rugsėjo pirmą nauja Pelevino knyga, jau nerimauju ir noriu jos, o kiek dar knygų laukia ant lentynos ir sodo bibliotekoje 🙂

Solar Punk to rescue – viskas bus gerai, išlysim iš pandemijos tik stipresni, jei kas ką tai aš pasiekimas e paštu ztauras@gmail.com