Vakar vakare vėl skaičiau knygas, kas labai patiko, užmigau gan sunkiai, nes ir raketinio kuro šiek tiek padauginau su kava ir arbata tikrai vėlokai. Atsibudau link 1000 ryto, su puikia nuotaika ir išmiegojęs tikrai gerai. Nulėkiau į Skytechą paimti ausinių sau ir Dl, nupirkau jam dar šešis pakelius cizų, visą populiariausią meninę literatūrą kioske, kavos 3in1. Parsiradau namo, mm pervertė meninę literatūra ir išėjom prasieiti iki vasaros, o po to iki pašto Antakalnio, ten laukė siuntinys arbatos. Vėjas tikrai stiprus, oras bent tuo geras, kad nelijo. Šiandien ir žaibavo ir griaudė čia Vln. Užėjom į maksimą gale Antakalnio, apsipirkom ir parvažiavom trūliku namo. Dl labai patiko Koss Plug ausinės, tik parsiradau namo ir atėjo sms kad prie minsko iki jau laukia manęs knygų 📚 siuntinys. Nuėjau paimti. Mm žinoma aprėkė, kad nepasitaręs perku knygas, nupirkau ir jai kelias, kur sakė kad patiko, bet nepabaigė arba galvojau kad patiks. Pats tai po porą Pelevino ir Sorokino paėmiau, reikia anuos turėti namų bibliotekoje, nors jau reikia kažkaip gal kabintis antrą lentyną knygom.
Dieną buvo suleista injekcija cisordinolio. Mm putojosi, sakė nereikia, kam tau ir taip jau daug miegot pradėjai, bet aš dar atsargus ir noriu leistis kas dvi savaites, grynai dėl sielos ramumo, tikrai žinau kad su šitu stebuklingu aliejuku greičiau atsistatai jei jau plyšta stogas. O jei plauki su juo tai ir nėr blogai, aš jo visiškai nejaučiu jei leidžiama kas dvi savaites. Geras vaistas 💊
Vėl ieškau muzikos Bandcampe ir kaip dažnai būna ir randu. Vat groja visai neblogas rinkinys:
https://shirkhanofficial.bandcamp.com/album/shir-khan-presents-welt-am-draht-2021
Berods sutvarkė visai nesąmones rodžiusį win 11 insider task manager. Kompas džiugina savo galimybe.
_____________________________________________
Penktadienis kai nereikia niekur traukt, kai ramiai gali būti savo mažojoje vadovavimo erdvėje ir džiaugtis kofeino ir nikotino paskaninto muzika suteikiamu tekėjimu. Dar laukia ir knygos. Gerai kai esi sutariantis su savim, nupirkta tabako, visokių gėralų, arbatos tikriausiai porai metų beveik. Norisi bendravimo, norisi to alkoholiškai narkotinio bepročiavimo, bet realiai ant tiek gerai namie ir jau tiek bijau tų dalykų, kad neičiau net labai kviečiamas, nebent nueiti sustatyti tas savo šokančias lemputes ir tris lazerius ir vėl pasidalinti rasta muzika 🎶 bet geriau nereikia. Geriau ramiai sau būti čia namie.
Niekur nepabėgsi nuo savęs, save gali kažkiek kreipti naudingesne ir palankesne kryptim ir žinoma prisiminti, kad gamta mėgsta drąsą. Visa taip taip paprasta. Atleisti sau už klaidas, nesukti galvoje praeities vaiduoklių 👻 likti šiltai geru sau ir kitiems. Džiaugtis pabėgimu nuo žiurkių lenktynių. Kas belieka vakare? Kompiuteris kuris ėda tave ir tavo laiką. Klykiantis tuo pačiu naujumu kuris jau tiek kartų kartojas, siūlantis begalinius lobynus, bet reikia atsitraukti.
Išbalansavo susikaupimą. Aš pats negaliu nei filmo pažiūrėti, nei žaidimo pažaisti ilgiau. Norisi čia ir dabar ir gali pasiekti tą kliksiukų pranešimą iš kitų nešiodamas informacinius objektus tarp tinklų. Bet reikia gi kurti ir pačiam?
Jei norit greičiau tokio srauto, tai mano soc tinklai nurodyti viršuje, pagrinde juos FB kraunu.
Šeštadienis
Pabudau anksti 0630 – nuotaika visiškai rinktinė. Arbata 🍵 kava ☕ nulėkiau iki skytecho vėl, pasiimti gamepado – vis galvoje sukasi kad kažką žaisiu ir noris berods super meat boy pažaisti, ar ką kitą, ką su kompu galima labiau pultintis. Dar svarstykles išmanias Acme už vienuolika su centais. Atsistojau ant svarstyklių ir jos visiškai mane nuliūdini 117 rodo – visiškas šūdas, svoris būdavo apie 105 ilgai, reikia tikrai atsisakyti energetinių ir cukraus. Kavą arbatą jau super senai be cukraus vartoju, tik karštą kavą šaldau kažkiek pienu. Reiktų verstis kasdien vaikščioti iki antakalnio galo ir atgal. Jau tikrai nesveikas toks svoris 🙁
Važiuodamas klausiau Sorokino Pūgą rusiškai, labai gerai aktorius įskaitęs, nuostabiai patenki į Rusijos gilumą.
Galvojau nulėkti pas Svjn bet jis nuo naujų dar neatsigauna ir geria, tai nesigavo, pats priguliau pasnausti ir prasnaudžiau iki keturių.
Tikrai kartais keista, kaip gera kai gali leisti sau tiesiog būt, daug negalvojant. Bendrai ar mąstymas veda kažkur kur naudinga? Čia aš jau link budizmo linkęs, kad bendrai kuo mažiau leidi mintim laisvų asociacijų varikliu dirbti, tuo geriau. Tam aš ir rašau, apsidėlioju ką galvoju, kas nutiko ir kas vyksta. Gali po to atgal pažiūrėti 10 metų, kad beveik niekas nepakito, tik pats tapai ramesnis ir kažkiek išmintingesnis. Mažiau leidi visokiems baubams save veikti.
Youtube music visai nieko discovery miksą groja, senai buvau ten užsukęs, tai ir anas visai neblogas, house, techno, electronic, net ghetto tech ir viskas tikrai kokybiška ir gerai, pasižymiu, kažką net supiratauju vėlesniam viso EP paklausymui.
Aštrinu 🌶 vakarą su pora tablečių raketinio kuro ir 1/4 xnx kad nepultu kofeino nerimas. Kas belieka, vis geriau nei dasivaryti iki 1g per dieną marijos ir traukti kas valandą kelias, kad būti atsijungimo fazėje. Leidi sau tiek, kiek nebijai. Raketinio kuro aš bijau, tas velnias jei vos didesniu kiekiu gali visai nuplėšti, keistai nemaloniai ramiai ir galutinai tam momentui. Labai atsargiai reikia su juo, kaip ir su xnx teikiamu ramumu, vos daugiau nei reikia ir jau eini miegot. Realiai jis neturėtų migdyti bet mane vienas labiausiai atjungiančių ir migdančių vaistų ⚕. Depakino nebereikia, ašaros dienom nesiveržia, olanzapinas kaip visada tik kai jau visai nesuvaldai savęs ir reikia daužtis kapitaliai.
Tikslas stebėt, tikslas neįsitraukti į kitų žaidimus, vartojimus, santykių peripetijas. Geriau ramiai sau būti prie PC ir svajoti kada jį atsinaujinsi, skaityt ir pirkt knygas, tikėti kad savo interneto ryšio kanalu darai didelius dalykus kitiems, laksto šimtai megabitų aukštyn ir tai džiugina. Džiugina nauja muzika, džiugina brangūs smilkalai iš indiškos parduotuvės, džiugina tie keli skambučiai per dieną iš draugų, džiugina kad ne vienas sėdi namuose, džiugina kad gali sau leisti būti kitaip nei dauguma. Tyliai apmąstyti klaidingas vizijas ir artumą begalybės ir visiško galutinio vienišumo laukiant vis sekančio metų laiko. Laukiant kada sode vėl fotografuosi vandens bokštą, ir ten prie seno savo laptopo valdysi namų dalinimosi stotį. Jei ne muzika senai būčiau išprotėjęs, transliuojamos bangos ramumos, aštrumos, trankuvos, keistumos apdainuojant keistą būvį psichopatų valdomoje planetoje kur visi beveik savaip išdurnėję. Reikia leisti sau atleisti, kasdien giliau suprantant kiek mažai reikia ir kiek daug turi. Svajoji apie prisilietimą, šilumą, kitokį susisiejimą nei purvinu seksu. Blaivus seksas purvinas, kitoks nei jei esi girtas ar apsinęšęs. O blaivus mylėjimasis užkrauna taip giliai, taip senai aš to nejaučiau, ir toks jausmas kad daugiau niekada ir nepajausiu, sau purvinai sukinėsiu pornuškę baigdamas trečiu smaukimu ir jausdąmasis po to nešvarus. Reikia ir dėl to nepykti ant savęs, pasėta vaikystėje katališkumo sėkla gaji, per haliucinacijas, per savęs neleidimą atsipalaiduoti galų gale pavartant tinderį ir nuvažiuojant to purvinumo pas jas kuriom reikia ir to. Geriau laukti atrodo, prisiminti kiek buvo skirtingų moterų, kiek daug jų galų gale išprotėjo paskui tave, kaip jos kitaip sau leidžia, kaip joms reikia ieškoti kur padėti kiaušinėlius nors ir kaip jos to nepripažintų. Sugadinta sistema, kastruotas suvokimas apie tai kas vertinga. Man kartais gaila senosios sistemos kurios čia net nemačiau realiai, mačiau tik kas po jos griuvimo mane naikino ir niekino. Tikėti kad gali būt, visada ant tiek įsitikinus savo teisumu kad nebijai jokio varianto, nei priverstinio gydymo, nei išsiskyrimų, nei karo, nei bado nei vykstančio keisto farmacijos kompanijų finansuojamo maro. Niekas nekis, kaip buvo kitimas tiek tūkstančių metų lėtas ir paprastas, taip bus ir dabar, vis labiau valdant žmonių apkalbamą diskursą ir vis kintant glamūrui – jo įsisek auskarą į nosį – labai cool. Nusipirk brangiausią iphoną ir su juo vartyk fb insta ar dar kokią beleberdą. Viskas paduota, reikia tik pradėti naudotis visa galimybe būt atsipalaidavus, įsitempiant tik kai to reikia.
Kasdiena pilka, realybė pilkai aštriai spalvota, kaip ją leidi sau matyt, bet kai esi blaivas realybė veikia piktai ir neigiamai, tik tavo suvokime slypi raktas net tada jaustis puikiai, atsijungti nuo bendro vaizdo ir leisti sau matyti horizonte piramides, būti keistai apleistame absurdistane, tikėt kad balandžiai tai rusų vištos atominio karo atvejui, leisti sau tikėti nepamatuojamai kitokiu variantu, kur yra ir aukštesni ir tu tuo pačiu pats sau leidi būt džiugiai, nekreipiant žvilgsnio aukštyn į tuos matytus aukštesnius valdovus ir daktarus, prisimenant kad realybė tave myli ir tau jau viską suteikė iki galo, tik tu nenurimsti, ieškai daiktų, knygų, muzikos, memų ir kitokios beleberdos, kad negalvoti apie visko beprasmiškumą, Išsilaisvint nepavyks, net jei susileisi nuodų į veną pabusi variante kur esi gyvas, tokia jau sistema, negali pamatyt prieš, blaiviu žvilgsniu, negalėsi pamatyt ir po. Gali sau leisti būt savim, kitiems kitokiais ir tik-ėjimu traukti toliau į mišką kur vis daugiau medžių.
Sveiki aš šizofrenikas, negali gi taip prisistatyti, bet jei keisi žodžius būsi artimesnis kitiems, sveiki sergu bipoliniu, visi tik uuu uuu jau čia tu vargšas ir ai ai. Tik nereikia manęs gailėti, mane reikia stebėti suprantant kad aš kartais pasitrauksiu atsigaut, pailsėt, negalėsiu varyt 100% nuolat, bet kartais padarysiu virš šimto stebuklingais būdais, matydamas ir jausdamas sistemą iš vidaus. Čia kaip ale – parkė? Perkrauk kompą? Nivalit? Perinstaliuok – nivalit vistiek? Ieškok sprendimo nustatymuose, arba kaip sakoma kitam gale, ne pas save. Kaip ir gali viską padaryti, tik kokia kaina. Kaina sveiko proto – sanity, tas kas nejautęs nepaaiškinamo, nesuprantamo, kitokio, baugaus, aukštesnio už paprastą suvokimą toks pat kaip niekada neliestas mylimos rankos, bent jau mamos vaikystėje. Visa LT yra kastruotų dalbajobų kraštas kuris popieriais bando atsiginti nuo problemų, kažkada visa pilna didžiulė aklųjų mokykla laikėsi ant vienos rašomosios mašinėlės rašomų įsakymų ir popierių – dabar viskas popieriai – meluojantys, nieko nekeičiantys, slepiantys visišką žlugimą sistemos. Kaip galima buvo uždaryti mokyklas ir traumuoti visą kartą? Ji niekada nebeatsigaus, UK neuždarė savo mokyklų – nes protingesni tiesiog už mus. Nuotolinis mokymasis tai bendrai kaip nuotolinis bybio čiulpimas – tiesiog nivalit. Bet ar verta dėl to sukti sau galvą? Nei kiek, negali nieko pakeisti, negali net pasakyti kad nori keisti, nes tada dauguma komformistų tave suės į gabalus, arba geriausiu atveju tiesiog nekreips dėmesio.
Sprendimas kitime, sprendimas priešakinėse linijose pilnose bebaimių, nauja kokybė lėto nirimo atgal į tamsiuosius amžius, per didelė sistema tapo per daug sudėtinga, niekas jos neišmano net apčiuopiamai, gal tuo ir fainas tas objektas gale laiko kuris mus traukia pas save. Kartais laikas sustoja, kartais būni antrą kartą ten pat tuo pačiu laiku ir bailiai drebančiom lūpom kenti, laiko kilpos vienas siaubingiausių dalykų kuriuos esu jautęs. Visa kita nublanksta kai antrą kartą įlipi į tą pačia upę, kai sutinki pats save.
Visa liko nugludinta laiko ir laukiant nuostabių akimirkų ramybės kurios atmintyje išliks keistom nuotrupom. Leisti sau nirti į praeitį, senas knygas, senus žaidimus, seną muziką. Ieškoti naujumo tuo pačiu – sekti ir jausti pulsą nebėgant nuo realybės mutavimo. Likimas nubraižytas, gali tik mest rūkyti dar kol yra šansų sukaupti valią. Kokie planai? Planai džiugina savo raidėm mažoje užrašų knygutėje, išbraukiami, užrašomi kiti, laukiantys senai pamiršti. Kartais taip taip gera būt vienam su muzika mažoje kajutėje savo, pabandyti pažaisti su nuotraukų apdirbimu, padėti melomanams kažką atsisiūst, leisti sau būti darant tą patį kaip ir prieš tai. Likimo ironija būt pačiam sau reikalingu per papildomus savirealizacijos variklius rodomus skaičiukais kompiuterio ekrane. Lieka tik apsidėlioti planą būt nesvarbu kas, dar labiau pažinti ligą, labiau su ja susidraugaut, nebebijot smulkių haliucinacijų. Iš čia aš nebėgsiu, atrodo, nesvarbu kas.
Trumpam pažaidžiau su pultu, visai malonu ir kitaip nei su klava ir pele. Kapoja muzonas jau ale your supermix iš youtube music – irgi tikrai gerai apdėliotas AI.
Tikslas būvio nebūt debilu kuo ilgesnius laiko tarpus, bepročiauti ramiai ir sau. Galimai prisivilioti sėkmę džiugiomis akimirkomis. Po kofeino net klaviatūra kitaip spaudosi, aiškiau. Šliaužantis į naktį malonumas, gajumas būt. Gajumas krykštauti viduje. Laukti vėl ir vėl tokių akimirkų pilnatvės. Visa tai tik apvalkalas realaus kitoniškumo, prie kurio prisigerinai. Norisi ekstatiškai mojuoti rankomis parodant kitiems kad tau gerai,
Laukia ilgas vakaras paskanintas natom, raidėm, skaičiais.
