Miegu, snaudžiu, guliu – tada užpilu stiprios kavos iš moka kavinuko ir žalios arbatos du didelius puodus ir esu bent kažkiek pasiruošęs būt nemieguistai.
Vaistai šį kart visiškai priveikė, atrodo vienas mililitras cisordinolio ir po dviejų savaičių, bet dabar tiesiog mieguistai sunku ir nesigauna būt produktyviu. Nei skaityt knygą, nei plaukti su hacker news naujienom 📰 nei šiaip tipenti srautu bilibirdos Tw, Fb ar Mastodon. Išgėriau dvi tabletes 💊 parkopano – gal padės kažkiek.
Pavasario dar dvi savaites nesimato prognozėje – neramu, norisi greičiau šiltumo ir atsipalaidavimo su dviračiu ar pėškomis.
Kapoja
https://avoidantrecords.bandcamp.com/album/dark-planet
Manau bus gera kompiliacija, vieną gabalą ⏺ išgirdau per PBB galvoju ir visą rinkinį išklausyt. Dar vis paduoda Laurent Garnier kažko šviežio ir gero – jam tik linkiu ilgų metų ir nesustojančio džiaugsmo judėt pirmyn.
Tikėtis įdomiausio varianto ir džiaugtis kiek tai leidžia nerami širdis ❤ viskas savo laiku, norisi daugiau ir tiksliau. Jau nebežinau ką kišti in PC, viskas yra, reikia laukti dar metus su kapeikom iki antros kartos naujos architektūros AMD procesorių su jau DDR5 RAM. Nustojo kibinėti nicotine soulseeko klientas, kaip visada resursas apspistas dėlių leechinančių ir gerai, toks ir tikslas. Laukimas kartais taip gerai. Ubuntu 21.10 tragedija, net neleidžia prie G ar kitų accountų pasijungti su 4k moniku, langas rodo glitčą, neveikia rdp normaliai, pasijungia ir išmeta iš lango kai jungiesi iš Win 11.
Nusismailinau 1/4 xanaxo – daug geriau ir ramiau, narkotikai yra narkotikai, svarbu nesirišti, kaip čia viena pažįstama per dieną turi 4 tabletes lorafeno suvartoti kad būt online ir dar alko užpilti. Svarbu gyvenime neprisidaryti skolų – ne tik finansinių, bet ir kibimo ant narkotikų, alko kasdieninio pilimo, rūbų pirkimo ir šiaip tapimo priklausomu nuo kažko. Geriau kuo mažiau priklausomumo, o jis baisiausias realiai internete – tik tokas yra skaitmeninis krekas tiesą sakant, gerai kad neturiu nei jo nei instos, sukti į kitą pusę visada įdomiau, pas mažumą, pas fringe dalykus. Sumedžioti galima tikrai gero jei tinklo srautas yra ne algoritminis, o einantis pagal laiką. Kuo toliau tuo realiai mažiau suku soc tinklus, galiu nulysti kad ir į discord ir gauti dozę gerų mėmų muzikinių, šiaip kitokio oro gurkšnį nei nučiulptas lietuviškas FB.
Rytas vėsus nuotaikis puikus
Gerai išsimiegojau, nors gan vėlai nuėjau gulti tik 2400 bet išmiegojau savo 8h ir esu pailsėjęs ir patenkintas, atrodo praėjo mieguistumas, bandysiu šiandien pravalyti plyteles virtuvėje, mm jau senai prašė. Rinkinys kur vakar klausiau tikrai ne superinis, kažko jam trūksta, dar vakar vakare nuėjau iki minsko iki apsipirkti visokios beleberdos, išleidau gan daug pinigų, vėl nepratempiu iki 10d piniginės injekcijos su savo gaunamu resursu. Reiktų daugiau taupyt. Per tuos metus su kapeikom susitaupyti naujam PC 💻
Norėčiau šiandien būti produktyvus, paknibinėti vėl raspberry, paskaityti susikaupusius straipsnius, išeiti gan toli prasieiti iki Tamstos nusipirkti ausines su nuolaida studijines su dideliu garso spaudimu. Eisiu su ausyse skambančiom dvylika kėdžių, norisi pabaigti tą knygą ir čiupti kažką naujo. Pripirkta iš litres nemažai, gi kas mėnesį gaunu dvi pasirinkti iš sąrašo ir vieną belekokią. Kiek knygų dar namie laukia mano akių bėgimo jomis. Norisi būti kuo kitokiau nei dauguma – skaityt, nežiūrėt filmų, ieškot naujos negirdėtos ir nepopuliarios muzikos. Viskas įmanoma jei leidi sau būti nesustingusiam žvėrišku greičiu kintančio pasaulio akivaizdoje.
Gal kažkiek per daug kofeino, jau neramu, norisi slėptis nuo pasaulio išprotėjimo. Tik neaišku kur, kasdiena žada savo beprotybę ir leisti sau būti kuo ramiau, susikaupus ir džiaugiantis.
Nenuėjau iki Tamstos ausinių, atsiguliau vėl snausti, nes nei energetinis nei kava nebekelia aukštyn, plyteles pratryniau, ne visiškai visas, bet ščiulniai ir džiugiai.
Groja:
https://leonvynehall.bandcamp.com/album/fabric-presents-leon-vynehall
Miksas pusę velnio, bet antrą kartą neklausyčiau.
Kaip būt tikru
Prisimenu kai puldavo beveik nuolatinis dežavu, klaikus jausmas kai atrodo viskas kartojasi, jau gan senai jis nepuolė. Prisimenu ir laiko kilpas, kai realiai maudaisi du kartus toje pačioje upėje – irgi nemalonus jausmas, dažniausiai pagardintas marichuana, šlykštus narkotikas, kuo toliau tuo labiau cheminis, stiprinamas ir t.t. geriausi mano parūkymai tai beveik lietuviškos šalūškės.
Dabar jaučiuosi pilnai realybėje, nereikia papildomos chemijos, kad jaustis aštriau. Norisi tapti kažkuo svarbesniu pačiam sau, augintis pasitikėjimą, augintis žinias ir išminties semtis iš knygų.
Padariau vakaro nuotrauką:

Keistai neramus kofeininis pakilimas, laukimas pilno pajėgumo būti ne tik sau bet ir kitiems. Ryt einu pašnekėti studentam apie psic ligą ir priklausomybę. Jau dabar tai džiugina, jautiesi reikalingesnis su savo patirties skaudžios bagažu.
Rinktis būti, rinktis būti blaiviam, rinktis eiti ne su minia, rinktis giliai kvėpuoti ir tikėti neatspėjama ateitim 🔮
2 thoughts on “Lėtai bet užtikrintai”
Kad internetas dirgina dopaminą panašiai kaip kiti narkotikai pritariu. Gera žinoti, jog yra laisvė ir jos siekti. Rasberry PI – damn, žinau kad čia ne tech blog’as bet būtų įdomu paskaityt apie hardware projektus. Beje kas yra tas pastoviai minimas raketinis kuras?
Sveikas 👋 Malonu kad parašei, kol kas hardware projektų nėra, mačiau vieną labai fainą su lėktuvu sekimu ir raspberry, gal vasarą jį paleisiu sode, tik reikia jau papildomos įrangos – antenos specialios. Raketinis kuras tai parkopanas arba cikladolis – realiai vaistas nuo parkinsonizmo, bet skiriamas ir kad pakelti tonusą numuštą antipsichotikų, žmogų paprastai veikia gan nemaloniai, toks neramumas, pakėlimas ir nuo vienos tabletės 💊, skiriama šiaip viena dvi tabletės, daugiau jau kaip rašė vienas anonimas – makabriška stimuliantų erdvė, penkios tabletės su stipria arbata jau keista haliucinogenų erdvė, tik poveikio vaizdui nėra, tiesiog gali susitikti ir šnekėtis su žmonėm kurių nėra, būti maksimaliai pakilus. Reikia kažkiek intelekto kad pagauti tas haliucinacijas, ir taip tik po pačio tripo supranti kad kažkas buvo out of ordinary. Seniau wikipedijoje būdavo aprašyta kad USA armija naudoją jį kaip narkotiką, tai pat ir sovietų armijoje jis tam buvo naudotas. Jei tripas į kurį patenki nemalonus labai ilgam laikui atsisakai šito vaisto-narkotiko. Aš vieną kartą po penkių tablečių savaitę vaikščiojau pačiame nuostabiausiame žiemos grožyje, ir Lietuva buvo virtusi į sovietinį absurdistaną man, kasdien galvojau kad tai paskutinė mano diena ir užmigęs nepabusiu, šnekėjau su žmonėm ir tik po to supratau kad jie buvo haliucinacijos. Labai keistas dalykas yra parkopanas, dabar daugiau dviejų tablečių sau neleidžiu, nebent atsitiks kažkoks labai baisus įvykis, tik tada lysiu atgal į tą makabrišką haliucinogeninio stimulianto erdvę 🚀.
Internetą gan smarkiai susimažinau dėl karo, minimaliai prasuku srautus, kaip dažniausiai nieko svarbaus ar labai gero nerandu. Reikia kuo labiau nulipti nuo dopamino kilpų, arba eiti ten kur nepažįstami žmonės ir negausi nei vieno pingo jei to nebūsi vertas. Man labai keista žiūrėti į žmonių snukučių nuotraukas su keliais šimtais laikų FB – tai tikrai psich ligos požymis, pačiam man nepatinka viešinti savo veido, nepatinka ir FB rašyti kas nutinka man, tam ir šitas blogas-logas – terapinė priemonė išsirašyt, išsidėlioti kas aktualu, kur reikia sukti gyvenimo laivo vairą ⛭
Dar kartą ačiū už paskatinimą rašyti daugiau apie hardware projektus, reiktų kažką tikrai suburti įdomaus, kol kas siūlė man ant abiejų raspberry paleisti tinklinę disko vietos sistemą, reiktų gal pajungti vieną laisvą web kamerą, kad rodytų kiemą pro langą kokiam psl. Žodžiu idėjų daug ir jaučiu jau vis greičiau ir vis gyvybingiau jas pradėsiu judinti 🙂