Kažkas kirba viduje žlugimo atgarsiais, jausmas kad esi stebuklo išneštas per vaikystę ir jaunystę čia į nepriklausomą lietuvą ir gali karštą vasaros dieną gerti kelias šklenkes alaus 🍻. Nejaukiai žiūriu filmą apie Letovą, jaučiuosi nuplaukęs, iškritęs iš esamo laiko.
Vakaras, išsimaudžiau ir atsigavau. Šėtono alus dieną tik sujaukė jutimąsi, dabar karšta kava 🍵. Atrodo viskas bereikalinga, nuobodu ir prėska. Per dienas nežinau kur dėtis, bandau snaust, iš to tik dar darausi neramesnis. Neramina keista jausena kurios net narkotikai nepakeičia, atrodo čia ir dabar kažkas netvarkoje. Žinoma vakar buvo pilnatis, draugas barmenas sakė net keista kad visai nebuvo psichinių per ją kai dirbo. O mane kažkaip keistai lyg paveikė. Užkandau keptų bulvių su kefyru, atrodo geriau, realiai suprantu kad kartais tiesiog pamirštu valgyti ir kai darosi bloga, tai ne bloga o aš tiesiog alkanas. Keturiasdešimt, o dar savo kūno signalų nesuprantu.
Užmigau labai sunkiai, tik link penkių ryto. Išmiegojau iki dešimtos ir laukiu kada ateis matuot lango keitimui renovacija. Reikia išnešti krūvą knygų, aptvarkyti kiek įmanoma namus. Kažkiek paskaičiau Šalamov, kaip kartais klaiku suprasti ant kiek skausmo viskas stovi. Noriu ne stingdančios neramybės, o veiklio judesio, kad ir knygos skaitymo, bet stingstu nedraugiškose mintyse, lyginimuose, ateities paranojinimu.
Padeda prasieiti, pridaviau bonkes, apsipirkau, paėmiau kelias knygas iš bibliotekos mm. Atrodo jau parsirandu į natūralią pakankamai gerą būseną. Kompe padariau vietos dar siūstis muzikutei, parašė kažkoks lietuvis – siūlo padaryt miksą jo laidai per radio vilnius, gal kažką eklektiško ir padarysiu. Narkomaninė siela kusina noru cikladolio, bet šiandien dvi jau gėriau, daugiau turbūt nereikia ano. Stipri arbata, laukiamas paprastumas.
Susitaikyti su vienišumu interneto minioje
Anonimų užklausos tyliai pildomos burzgenčiame kompiuteryje, man baigia atsibosti ir mastodon skysta socialinė terpė. Noras būti kažkiek išgirstu, kažkiek suprastu, bet vis rečiau kyla ranka kažką pačiam parašyti ar pasidalint. Kad turiu kelis gyvus draugus jau didelis džiaugsmas. Vakaras žada ramiai tekėti su HOR miksais. Aš patenkintas galimybe bendrai būt, nors jau baigiu priprasti prie vienatvės namie, kaip žinia ji ilgai netruks, rugsėji parsivešim mčt ir tikrai jaučiu bus vargo vakarėlis. Bet dabar svarbu kad šiandien blaivus ir be nikotino. Net nelabai norisi rūkyt, o alus dažniausiai apgaulingai nuvaro snausti tai jo irgi nelabai noriu. Suvalgau savo grybų, stingdo pasirinkimo baimė – kokią knygą imt skaityt, ko ieškot internete, ką bendrai daryti su kažkiek sutaupytų pinigų, kaip numesti velnio antsvorį, plaku save kad beveik nefotografuoju.
Vakaro sujaukimas
Daiktai neneša laimės, gal kažkiek prisideda prie patogumo, bet amžina paieška ko nereikia veda į beprotybę.
Mmmmm saldi beprotybė kai viskas svarbu, kai leki negalvodamas ir nežvilgčioji į laikrodį.
Bet aš noriu paprastai, tiesiog būti ir leisti sau tekėti per dieną, dabar viskas atrodo šuorais, čia rytas – staiga vakaras, atrodo nieko nenuveikta. Kartais atrodo kad net nesuprantu ką aš turiu per dieną padaryt kad vakare jaustis pilnas (vat šiandien pagaliau vėl jaučiuosi kažką nuveikęs – su broliu išrinkom sekciją ir spintą iš didžiojo kambario). Pavartau internetines parduotuves – ir nereikia nieko, net ir knygų jau per daug (bet vėl prisisakiau velniavonės tos iš bookswap, tikrai turiu kartais kažkokią ligą pirkimo, ir dažniausiai ko nereikia, vat ir dabar namie krūva visko ką panaudoti-sunaudoti turbūt tik per kelis metus gausis, o knygų jaučiu penkiems užtektų).
Noriu savos gaujos, deja jau tokia turbūt nebeatsiras, kaip vienišas vilkas tempsiuosi per realumą net bijodamas pakeliauti kur toliau (priminiau Vltr kad planavom pavažiuoti į Ryga, tai jo sako po savaitės kitos į atostogas ir pavažiuosim).
Prisiminti tikslą – būt nesvarbu kas, laukti, stebėti ir nieko nesitikėti. Mažiau galvot. Galvot bendrai nesveika. Noras suvokti begalybę tik priartina beprotybę, tiek jau jausta nepaaiškinamo kad daugiau visai nesinori, nors gali kalti tas tris dar ciklodolio ir žiūrėti kur nuveš tai, bet aš labai labai atsargiai į tai žiūriu (kaip jau vieną kartą atsidūręs ant vasaros kalnelio turbūt todėl). Gali leisti sau būt. Tikėtis nebėra ko.
HOR miksai pasibaigė, išnešiau krepšį knygų prie šiukšlių konteinerių, reikia prikraut ir nešt dar. Užpyliau karštu vandeniu kurmį vonioje ir virtuvėje, jau gan prastai traukė vandens nubėgimas. Nesinori dar miego, gal ilgiau šią nakt panaktinėt? Ryt gali mm su brl atvažiuoti, bet vis tiek ne visai iš ryto. Reiktų dar grindis praplauti.
Generacinis rytas
Pabudau tik link pietų, išploviau grindis, pranešiau dar knygų, kažką generuoju su stable diffusion. Kažkiek norisi nikotino ir alko nušlifuoti būseną į poxuistiškesnę, bet stiproka arbata su trim ciklo turėtų padėti jaustis ir taip gerai. Mm su brl parsiras dar už kokios valandos. Aš džiaugiuosi diena, klausau youtube music discovery mix, visai puse velnio grajina.
Internete kažkas užpyko už šitą:
Daug kas ir patiki, dar absurdo kiekis nemaksimalus
Nuobodulys
Nežinau kuo užsiimti, ir tai visiškai nervuoja iki piktumo. Išgėriau kažkiek daugiau nei 1/4 xanaxo ir dabar tiesiog sunku būt. Bet čia žinia kaip ir yra ta, kad kasdien nebus gera, net negali būt. Kaip atsargiai reikia tais vaistais žongliruot. Vis prisimenu kad jei kažką veiki tai turi heiterių, aš tikrai žinau kad jų turiu, nesvarbu koks nišinis tas mastodon, kai kurie mane ten užblokavę, net be jokios tarpusavio interakcijos. Norėčiau išnykti, atsibosta dienos, čia gali būti ir velnio kopūsto traukimo pasėkmė, kelis kart pasibalavojau su juo. Stingstu laike, jau kaip ir dvi savaitės po cisordinolio leidimo, net nežinau ar leistis vėl. Jaučiu viską apimančią beprasmybę. Kaip žinia prasmės ir nėra, tik sau leisti būt ir neteisti savęs dėl laikino neveiklumo.
Pasitariau su mm – cisordinolį dar atidedu dviem savaitėm. Geriau kas mėnesį ir taip neaišku ar jis ką gero daro (turbūt nelabai, bet jei plyšti, tai atsistatyt tikrai padeda greičiau jei būna leistas).
Nyku, jei ne parsirandanti mm su brl tai eičiau turbūt pasivaikščioti.
dvidešimt penkta
Nieko nepranęšę iš ryto atėjo santechnikai keisti kanalizacijos vamzdžio dalies einančios ant stogo, apačia jau pakeista. Pasakėm dėl kreivai pastatyto WC, apsimetė šlanga diedas ukrainietis turbūt ale aš taip prašiau. Skambino Rks – anam kaip visada ta pati istorija nemiega, vaikšto pas daktarus, nedirba ir kaip ir dažniausiai turbūt meluoja man, nu bet toks jau jis.
Nustojau rašyti kasrytinius pasisveikinimus gl Vt ir Ln, kažkaip atsibodo ir žinau kad tai rūpi turbūt tik man vienam, net ne visada atrašo kitas žinutės gavimo galas. Reikia išrinkti spintas mčts kambarį, sukrovėm dalį rūbų į maišus.
Nerūkau jau trečią dieną, iš ryto žinoma norisi, bet ne tiek kad bėkt, pirkt, slėptis nuo mms ir patraukti. Gal ir praeis per savaitę kitą tas noras. Alaus norėjau jau vakar vakare, bet irgi bandysiu stiprinti valią ir atsisakyti to. Per slsk parašo anonimai kartais permeta į paypal kažkiek pinigų, ar kokį premium nuperka pačiam slsk. Padėkoja kad aš ten ne elitistas kuris kitiems kurie nesharina neduoda siūstis ir banina ar šiaip koks durnius kuris pinigų už dalinimąsi prašo ir užlokinęs failus laiko.
Naktį labai intensyviai sapnavau, kažkodėl beveik tradicinius savo sapnus apie mokyklą, ten kažkas su narkotikais, kelionėm.
Šiandien noriu vėl išnykt, kažkodėl tas kraustymasis į kitą kambarį, renovacija, vienišumas ir velnio marichuana išbalansuoja ir tada tiesiog nenori būt. Bet žinau kad sau nieko nesidarysiu, ir tai praeis. Kažkas sulūžęs viduje, ir čia nei cikladolis nei xanaxas nei cisordinolis ir tuo labiau olanzapinas nepadės. Noriu tikėti paprastumu ir galimybe džiaugtis kažkada ateityje, žaidimai nesižaidžia, knygos pasiskaito po mažą gabaliuką, muzika beveik nebežavi. Čia gal ta mistinė vidurio amžiaus krizė.
Jei kas klaustų ar ką keisčiau savo gyvenime, tai kaip ir seniau galvodavau tai ir dabar – praeityje nieko nekeisčiau, mano kelias yra mano. Norėčiau keisti dabartyje ir ateityje. Atsisakyti alko ir nikotino, kuo rečiau traukti šėtono kopūstą 🍃, daugiau vaikščioti judėti, bendrauti su kitais žmonėm, išmokti visą dieną skaityti knygą, rašyti tekstus kurie ne tik fiksuoja bet ir kažką duoda kitom akim, vėl daugiau fotografuoti.
Nulijo
ir atvėso, jau tas karštis visiškai varo iš proto. Darausi kavos su moka aparačiuku, mm snaudžia savo kambarį – irgi dažnai pikta ir nepatenkinta.
Koks tikslas? Be piratavimo atrodo joks, norėčiau vėl jausti norą būti ir džiaugtis dienom, čia kaip pan Grškvčs vis girtas vis su visokiom bobom, pizdas apžiūrinėja už papų graibo. Aš nebetikiu savo galimybe turėti artimą žmogų, žinoma ir neieškau, vis prisimenu mms komentarą: kam tau tos problemos. Žinau kad bet koks seksualinis artumas realiai nuplėštų stogą, o nuo liūto karčio grybukų net smaukyt nebesinori.
Dienos dinamika nyki, meldžiu kad neapleistų tikėjimas dar būti nesvarbu kas. Pasiduot visada spėsi.
Fuflo. Visas fucking Ai bumas, visas liberalizmas, visa šita skaitmeninė revoliucija. Ir visi tik vienas kitam internate aiškina kaip reikia galvoti ir kokie jie protingi šaunūs ir nuostabūs, arba kaip jiems sunku ir juos reikia paremti nes jie lgbt disabled autistai benamiai – pisau realiai tuos. Pasaulis ritasi šiknon nesustabdomu greičiu ir ką žinai gal kitais metais čia Vilniuje rusų tankai stovės, jei išrinks Trumpą faktas kad jis visiškai bibį dės ant europos ukrainos ir viso šito fuflo kuris verda čia, baigsis valiutos kranelis ir lėtai ir ramiai ukraina nueis į užmarštį. Nu reikia irgi melstis ir kovot kad taip nebūtų. Ruski mir realiai baisiau už pragarą, kaip ir indijos ar usa ar uk. Kartais man atrodo kad čia Lietuvoje gyventi galima sakyt geriausia, nenorėčiau niekur keltis iš čia. Lietuviai žymūs tuo kad yra skundikai pavydūs ir nepalaikantys, nesikalbantys ir net gerti nemoka. Vienintelis lietuvio draugas tai virvė ant šakos. Bet kažkaip net su tuo dar čia būt galima, nors žinoma aš teistas ir už 0,25g žolės, namie todėl kratos darytos.
Kažkiek
Muzika 🎶 nuteikia būt, mm daro valgyt kažkokį troškinuką 🥘 norisi tikėt. Atprasti gultis ir slėptis lovoje, gerti alkoholį, rūkyti nikotiną ir velnio thc. Noriu būti tikras, atrasti kažką naujo, išmokti atleist ir pamiršti, internetą naudot ne soc naudos gavimui. Socialinis tinklas realiai yra bredas. Jei dar atsijungčiau ir nuo mastodon bendrai būtų gerai ir ramu, nes ten debilų procentas turbūt net didesnis nei FB. Susigalvoti tikslą, daugiau judėti. Kažkas kirba galvoje ir spaudomos pelės valdomam ekrane – norėčiau dviračio, bet kai turėjau niekada juo nepravažiavau per metus ir taip ir pardaviau lgmnt kaip ir pirkau iš jo kaimyno. Bet mm sako kam, tiesa važiuoti neturiu kur, reiktų prisiversti kažkur traukti, ir vienam tai liūdna.
Paskambino Dls, pašnekėjom, atrodo išgėręs, čia nebaisiai senai prašė skolinti pinigų – neskolinau.
Centras
Bėgantis laikas, skaudi skaudi tiesa, nepasibaigęs filmas, vienišumas esant savo paties centre.
Skaniai suvalgiau troškinį, music.youtube groja labai respektabiliai miksą ale man per visus skonius. Pagaliau vėl jaučiuosi gerai.
Matau kad šiandien miegoti ilgai nenorėsiu, gal net iki ryto pratrauksiu, su mm nutarėm nueiti priduot kraujo tyrimams, man jau senai juos paskyrė bet aš niekaip neiškęsdavau nepririjęs vakare ar naktį. Šiandien tikiuosi gausis tai ir arbata nelabai kenks tyrimo tikslumui.
Prisipirkau kažkiek muzikos, pagrinde lietuvių, kažką iš norimų sąrašo 📃 bandcampe. Dabar leidžiu tą velniavonę.
