Lietus

Norėjau pabėgti nuo nerimo, vėl važiavau kažkur…pas draugus. Ramybės ten neradau. Ramybės tikriausiai neįmanoma rasti važiuojant, gal reikia eiti? O gal sustoti ir žiūrėti į medį, ateiti ten kiekvieną dieną ir žiūrėti bent 10 minučių. Ramiai tyrinėti. Skaldyti atskirom dalim. Jausti gamtą. Pokytį.

Nusiraminti mūsų beprotiško lėkimo kultūroje daugeliui gaunasi tik savęs žalojimo pagalba. Alkoholis+ rūkalai. Tikrai ne veltui prieš gerą “vakarėlį” planuojamą kaip “nusibausti”. Žmogui reikia kad kažkas jam atleistų, bet mirus dievams belieka vienas dievas – greičio ir aštrumo. Susinaikinimo. Visi laukia kataklyzmos, kiek filmų medituoja pasaulio pabaigą, visus įmanomus jos variantus. Aštri kultūra tiems kurie jau apako ir apkurto. Sunkus tekstas tiems kas dar prisiverčia paskaityti bent interneto “blogį(ą)”.

Ar kada susimąstome kur męs gyvename? 9Spartoje) tik vaikų net neatrenkame, žudome nesirinkdami nes tai mūsų pasirinkimo teisė. Kažkada dėjau vaizdus apie tai, aštrų meną kuris paverčiamas pop, vien dėl nesupratimo. Niekas nenori gilintis ir būti liūdnais. Kai užeina lietus aš noriu. Noriu kad lietus, bent jis, nuplautų mūsų nuodėmes. Du keliai – nuplauti arba pamiršti. pamiršti lengviau. Baisiausia, kad pabėgti nėra kur. Beveik visa ekonomika susijusi su kurtinimu ir akinimu (“aptarnavimo” sfera), tiesiogine to žodžio prasme glušinimu. Stojant jos apsukoms darosi sunku, bet taip ir turėjo būti. Viena kartą viskas turi sustoti, gal tada būsim priversti apsidairyti kas atsitinka mūsų vaikams nuo mūsų taip vadinamos “civilizacijos”. Auga daug mankurtų ir jie laukia savo karo, savo atpildo už aštrumą į kurį męs juos įmetame.

Žiūrint meko filmus apie lietuvos nepriklausomybės atkūrimą norisi verkti, o tai tik filmuoti amerikos tv vaizdai apie tėvynę. Kas dabar iš jos liko? Susiskaldymas ir nuolat besikartojantis tyčiojimasis iš tų kurie dar neapako ir neapkurto ir patys nevagia iš savo tautos. Aš geriau išeičiau nei vogčiau. Taip ir daro daug. Liūdna. Bet lietus nuplauna. Jis neapgauna. Jis tiesiog šlapias ir lietuviškas. Aš nebeturiu tiek daug, bet bent turiu savigarbą ir teisumą savo pusėje.

Turiu ir mašiną, turiu ir arbatos namie tik neturiu ramaus pašnekovo. Ačiū Dievui kad bent lietus mano pusėje. Rudeninis lietus dar įgalus sukelti daugeliui depresiją, prabudinti pamatinį nerimą, bent pačiam sau išpažinti savo nuodėmes ir eiti per lietų į priekį.

Nelieka laiko. Nelieka laiko net atleisti sau pačiam. Nebeįmanoma spėti paskui interneto komentarus, straipsnius, žaidimus, filmus, knygas. Reikia rinktis. Pasirinkimo, vertinimų ir žvaigždučių tvarka. Aštuoni iš dešimt – imam. Ar galima tokiu būdu vertinti lietų? Šiandienos lietui aš duočiau 10 iš 10 galimų.