Medituojant begalybę

Aš dažnai bandau mintimis priartėti kuo arčiau jos arba nulio (kai visą pasaulį sujungi į vieną, ir visus žmones laikai vienodais). Pradėsim meditaciją nuo šachmatų:

“The number of legal positions in chess is estimated to be between 10⁴³ and 10⁴⁷ (a provable upper bound^[86]), with a game-tree complexity of approximately 10 su 123 nuliais.” (wiki)

Taigi tai dviejų matmenų lenta kurioje juda ženklai. Visa tai tai kvadračiukai ir ženklų (figūrų) žiūrėjimo kryptis nėra svarbi. Šitą žaidima žaidžiantis kompiuteris nugali bet kokį žmogų, tikriausiai jūsų namų kompiuteris nugalėtų pasaulio čempioną, taigi tai pakankamai miręs sportas. Šachmatai žaidžiami ant 8×8 lentos.

Sekantis žaidimas kurį noriu aptarti tai GO jis žaidžiamas ant 19×19 lentos. Trumai kodėl kompai nesugeba žaisti normaliai šio žaidimo prieš žmones: Although the rules are simple, the practical strategy is extremely complex. Vėl skaičiukai:

Nepamirškite kai maži skaičiukai prie nulio rodo kiek skaičius turi nulių. Milijonas, jau ir taip sunkiai suvokiamas skaičius turi 6 (kodėl milijonas sunkiai suvokiamas? perskaityk milijoną knygų arba perklausyk milijoną dainų) kad būtų aiškiau paskaičiuokime kiek yra milijonas sekundžių 1000000s=16666,(6)min=277,(7)val=11,5(740) parų = tikrai nemažai. Milijonas minučių lygus 694,(4) parų, tai daugiau nei du metai. Taigi skaičius su 170 nulių yra už suvokimo ribų.

“It can also be noted that since there are about 31 million seconds in a year, it would take about 2¼ years, playing 16 hours a day at one move per second, to play 47 million moves. As to 10⁴⁸, since the future age of the universe is projected to be less than 1000 trillion years^[10] and no computer is projected to compute anything close to a trillion Teraflops (one yottaflop), any number higher than 10³⁹ is beyond possibility of being played.” (wiki) Taigi go partijos praktiškai nesikartoja, nelabai net yra knygų kaip išmokti žaisti Go. Go neturiu daug ženklų, tik juodą arba baltą akmenuką. (jai kas nori žaisti Go tegu susisiekia)

Bet čia dviejų dimensijų žaidimai kuriuose nėra aktuali kryptis (kvadratiniai žaidimukai), o jaigu paėmus jūsų laikrodį su rodyklėm, tai jis eina pro 360 laipsnių kuriuos galima dalinti į minutes ir sekundes, žodžiu dalinti į kuo smulkesnes dalis iki begalybės (todėl skaičius pi yra begalinis). Tai paprastas laikrodis jums rodo begalybę (primena apie ją (jai pratęsime jo rodykles iki pakankamai ilgo ilgio, tai jos galas judės šviesos greičiu (atseit tolimiausi objektai visatoje juda labai artimu šviesai greičiu)) laiko beje nenusipirksi).

Šiaip medituoti begalybę yra nesąmonė, nes jinai visada aplink mus. Jai tavo ranka plaukuota tai jos plaukelių susidėjimo variantų yra be galo daug. Kaip ir tai kad rutulio neįmanoma sušukuoti lygiai: http://en.wikipedia.org/wiki/Topology (paskaityk, tikrai įdomus mokslas).

Bet kas yra įdomiausia, kad žmogus nebijo begalybės ir su džiaugsmu ir šypsena gyvena joje, ją pritaikydamas savo reikmėm. Dabar tikrai yra nuostabus laikas gyventi, nes net specialybių ir specializacijų kiekis yra beveik begalinis, kaip ir vienos temos gilinimo galimybės. Dar begalybė padeda įsivaizduoti beždžionės kurios atsitiktinai barškindamos klaviatūrą gali kažkaip netyčia išbarškinti lenino raštus (kažkada, ir tai rodo laiko begališkumą). Tikiuosi jums tai padėjo įsivaizduoti ir pagerbti mus supančią aplinką kuri graži iki begalybės ;]

Ačiū už dėmesį.

P.s prisiminkite į kokį ekraną žiūrite, pvz aš: lcd 1680×1050 taškų kuris kievienas yra trijų ženklų Red Green ir Blue mišinys (dažniausiai 24bitų), kiek čia galimybių? Kiek žaidimukų viduje.

Knyga: abecėlė visai nedidelė, kad ir du ženklai, o galimybės neribotos.

Pvz:

ačiū Vy ir Algirdui Ra