Muzika taškas

Nuo 1984 nelabai kas pasikeitė, keičiasi dabar. Aš irgi keičiuosi, keitiesi ir tu. Norėčiau išvažiuoti kur nors į mišką su kokiu draugu. Atsigulti ant žolės ir į ją žiūrėti iš arti arti. Kai per daug žiūri į tam tikrus dalykus pradeda suktis galva, kai tik sandėlį susidėliojau aparatą su kuriuo galima pamatyti gliukus. Žmogus tiki, kad turi valdžios, bet ant kiek jisai pats prisirišęs prie savo valdžios, kad net negali išeiti iš čia. Visi žaidimai paprasti kai juos ilgai žaidi, bet jai vyksta kova lemia plonybės arba piniginės storis. Scena kaip karas prieš klausytojus, kaip jų spenelių sukinėjimas muzikiniais dažniais. Taip noriu būti naudingas. Naudingas kažkam, tikriausiai teks pasakoti istorijas, išmokti papasakoti jas, tiesiog be tikslo, tik tam kad jos jau būtų papasakotos. Apie žalią miestą, bijančią tautą, sujungimus tarpusavyje, žmones ir ateivius. —-Pauzė—- Keltis anksti iš ryto faina. Susitikti su naujais žmonėm irgi gerai.

Viskas tai kelionės per dienas, šešėlių mirgėjimas ir keistas ritmas ir triukšmai. Viskas tai kova su tinginyste ir noras būti arčiau tavęs, nustebinti tave keistomis spalvomis ir muzikos dermių gausa, šviežiu vilniaus alumi ir šilta naktimi. Kartais susideda viskas į maksimumą, daug garso daug šviesų muzika iš užpraeito dešimtmečio. Kartais viskas slepiasi sienų dėmėse ir pamesti ežere akiniai daugiau neišplauks į paviršių. Vanduo kuris gydo, ateitis kuri gąsdina savo nenuspėjamumu, karštis ir mirksinčios akys aplinkui besislepiančių robotukų. Žmonės kurie išleisti čia kad parodytų skruzdėlyno galią prieš visą planetą. Kova su pačiu savim dėl reikalingos vienkartinės kokybės, laukimas tų skaičių kuriuos pažymėjai kurdamas savo charakterį, jautimas aplink tūnančios begalybės ir nesibaigiančio netikslumo. Oras bus prisotintas pinigų triukšmo, ritmas lėtai vyniosis iš didelių kolonėlių, saulė leisis ir narkotikai veiks vis stipriau, kada gi pagaliau pamatysim kad esam ne kas kita o vienas kito atvaizdai kreivam laiko veidrodyje, kai atsivers klodai genuose užfiksuotos atminties ir skaniai gerkle nubėgs degtinė su stipriu alumi, kai būgnas vis greitės, kai tau niekas kelias savaites nepaskambins ir neparašys, kai liksi vienas nepažįstamam mieste, nes jis pasikeis per kelias akimirkas, kada surasi vietas kuriose nesi buvęs ir kurios apleistos ne mūsų vis mažiau, tū kurie nori pasikeisti galutinai ir išsiveržti iš amžino rato kuris mus įsukęs milžinišku greičiu, kada galėsi jausti rankų stipturumo begalybę ir ištestuoti ant minios didžiulės krūvos aparatų galią priversti juos klykti iš pasitenkinimo. Paimti mikrofoną į rankas ir atiduoti savo eilėraščius tylai, suplėšyti paprastą realybės rūbą, pamatyti šešėliuose besislepiančius velniukus ir juos pamilti, pamilti tuos kuriems berods nieko netrūksta, suprasti kad tik atsipalaidavimas nuo aplink tvyrančios beprotybės gali išlaisvinti nuo chaoso traukos, paprastumas sudėtingume. Amžinas amžinosios akies nemirksintis žvilgsnis iš dangaus, naktim suskylantis į tūkstančius begalybių ir primenantis mums mūsų baigtinumą kurio išmokstama taip langvai.

Aš paprastas ir tikras, tekstas ekrane suformuotas, šitas gėris jau parduotas, visa kas kita kreatyvo darbas, sunkiai tiksintis laikas ir pienių pūkai, smilgos lingavimas ir vėjo gūsiai, ėjimas tais pačiais keliais ir nebenoras būti vienu begalybės suvokime tamsoje šiltame vandenyje, plaukimas pas tave į nebūtį ir užmarštį, tik nereikia per daug galvoti, reikia kelias paprastas mintis išdėlioti, išgerti vakare vaistų (nors aš netikiu) daugiau niekada nebepjaustysiu savo vidaus smulkiais pjūviais, aš esu toks koks esu, ir laukiu savo asmeninių ekstazių ir kritimo į bedugnes, aš mėgstu aštriai mėgstu ir lengvai, bet negaliu rūkyti to nes bus blogai. Negaliu nežaisti, turiu pripažinti kad mėgstu dugną nes jame matosi daugiau ir aiškiau (stringai jungiantys beprotišką pasaulį su mano vidumi) ieškojimas atsakymo į tuos klausimus kuriais reikia tikėti. TIKĖTI kad viskas nesibaigs kai tu baigsiesi. Kažkas gi vėl kažkada užkraus batareikes. Kažkas duos šansą dar kaip davė dabar ir viskas aplink rėkia kad visko tikslas tai nepakartojamas grožis, besivystančios sistemos kūryba, dangaus debesų gamyba,

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

5 thoughts on “Muzika taškas”

Mastodon