Paprastasis rytas, kava arbata alus. Reikia iki skytech nulėkt paimti Vltr kompą, šiandien gliučit jau mažiau, čia kelias dienas taip štarmilino durnos mesijiškos mintys kad pačiam klaiku buvo. Dar kartą įsitikinau kad realybė kintanti nuo tavo paties būsenų.
Paišau su Ai, paišo nieko visai, džiaugiuosi kad gaunasi valdyti tą košmarų mašiną. Reikia ilgiau vėl gulėti lovoje kad gytų kojinas.
Prieš NATO suvažiavimą miestas beveik tuščias, zuja karinės kažkokios nuo centro atgal į karo akademiją ir kažkokie šulai su karine policija. Buvo labai baisu čia praėjusiom dienom, buvau realiai synchronicity priekyje, žiaurus įsitaškinimas į laiko spearheadą. Brrrr…
Keistai buvo su ventiliatoriais PC – pradžioje senukai parašė kad jų nėr ir bus kažkada o vakarop parašė kad jau yra sandėlyje, strange – bet aš pripratęs ir prie strange ir prie terror ir prie deep. Mčtkns tai piktas kaip širšėnas, bet jau spektaklio mirimo nevaidina. Kalbėtis su ja jau neina… žiauri ta senatvė dalykas.
Ką čia dar papasakoti net nežinau, būnu ir džiaugiuosi esama akimirka.
