Nupirkti domenų pavadinimai, apmokėtas serveris, bėgantis pro pirštus nerimas. Kasdiena įkaitusi nuoboduliu ir paieškom… pats nežinau kaip apibūdinti tą mistinį ieškoma internete objektą, gal tai nuotrauka, gal trumpas tekstas. O aš tikiuosi, kad globalaus trūkumo džiaugsmai tik prasideda. Pasiruošęs atjungimui, bet pajungtas prie tinklų. Norisi būti kokybiškiau, giliau, naršiau, narkotiškiau apneštu medijos purslais laukiant kasdien stebuklo, kuris lėtai išnyra iš už horizonto ir per dieną seka akylu žvilgsniu skruzdėlyną čia.
Kreivas ir nenušlifuotas jutimasis, laukiant kada sujudins nauja negirdėta muzika, idėja. Internetas yra labiau 2d nei žmogui reikia, čia visi gali tapti kūrėjais, demokratizuotos dauginimo priemonės, bet kitimas užfiksuotas didžiųjų valdomose smėlio dėžėse. Susijaukęs tinklas, sklindanti visiškai kitokia jo vartojimo forma tarp naujos kartos. Kažkada mobilaus telefono minutė litas buvo labai pigu. Dabar bėgioja terabaitai laidu per dieną.
Aš sau leidžiu būti netobulu, nesinori prieš nieką pasirodyti, bet suvokimas kito unikalumo ir įsileidimas giliau į save leidžia turėti tikrų draugų.
Norisi eiti toliau keliu ir stebėti lėtą civilizacijos nykimą-kitimą. Revoliucija netikiu, netikiu net kad kažkas gerės. Psichinė sveikata žmonių tik silps, nebėra pasitikėjimo nei mokslu, nei valdžia, nei kokiom įstaigom, nebent gaisrininkais, o gaisras jaunosios kartos pasaulio suvokime man atrodo gajus.
Internete nebelieka beveik weird dalykų, akylos cukrinio berniuko akys labai griežtai prižiūri kas leidžiama FB. Naujos kitokios socialinės medijos varžosi dėl dėmesio likučių, aš pats visiškai sunaikinęs jį. Reikia mažiau prie velnio ekrano praleisti laiko, vis tiek tai ką darau beveik beprasmiška.
