Aš ramus, vakarinis olanzapinas ir melatoninas panardina į keistai mielai greitus sapnus, keltis nesinori kol nesuskamba telefonas 📱 kviečiantis pašnekėt su mm lg ar rk. Sapnai atrodo svarbūs ir sakantys kažką labai tiksliai padėsiančio man realybėje, bet tik pabudus jie išnyksta lyg dūmas, nelieka nieko apčiuopiamo.
Šeštadienį taip niekur iš namų ir neišjudėjau. Prieš tai naktį nemiegojau iki 0600 ir kažkiek numigęs ir aptvarkęs namus dieną vėl guliausi miegot. Norisi kažko išjudinančio iš pamatų, beveik kasdien išgeriu po kelias alaus būsenos nugludinimui į pakenčiamesnę.
Skaičiau :
https://nyksmografija.wordpress.com
šitie tekstai rezonuoja manyje, noriu tiksliau ir geriau pats dėlioti mintis 💭 Likimas palankus, kapoja sunkus techno iš bandcamp.
https://liesrecords.bandcamp.com/album/because-of-the-weak
Geriu stiprią deginto ulongo arbatą 🍵 Kažkoks nenugriaunamas tikrumas realybėje, vėl noriu gult pasnaust, gal arbata pakels kažkiek tonusą.
Interneto greitumas veda iš proto, noras dalyvaut, noras suprasti, noras kurti. Kasdiena žada melancholiją. Noras būt tikru dėl savo požiūrio taško reikalingumo. Atrodo viskas nyra į šizofreninę beprotybę aplink. Brangus dabar reikalas elektra, karas netoli, gąsdinanti žiema.
Jei tiksliai pagalvojus, dar esu reikalingas, dar esu naudingas, stebint savo mčt suprantu kad ilgai gyventi yra našta, ir sau ir aplinkiniems. Stebėti žiniasklaidos tuštumą, geriant skanią arbatą taip iš pašaknų aristokratiškai angliška. Nesinervint, pakeisti gali tik save ir savo požiūrį. Lyja ☔ už lango, tikrumas lietaus maišosi su kiber realybe ir aštriais sapnais.
Visuma atrodo parasta: pirkai bilietą, dabar važiuoji. Niekas iš vis nieko nežadėjo, ir tu nieko niekam neskolingas.
Artimi draugai visada turi kuo pasiskūst, visiems reikia palaikymo būnant čia kai neaiški net kita savaitė, ar kita diena.
Kojos žaizda atrodo siaubingai, didėja, bėga skystis. Ją vis dilgčioja, tikrai nemalonu kai matai kaip pūni… žinoma reiktų ta proga mest rūkyt, bet tai vienas iš nedaugelio malonumų kuriuos turiu.
Vakaras kai norėtųsi paskęst ramumoje
Atrodo ko daugiau reikia, arbata ☑ kompiuteris 💻 ☒ greitas laidas į begalybę apkrautas, aš nesijaučiu apgautas. Palinkėti sau ir kitiems gero vėjo neriant į rudenines spalvų magijos parodas visur aplink. Kodėl kažko trūksta, magiško ingrediento – ramumo būt ir nesiskūst pačiam sau dėl realybės keisto show.
Rytas kai vėl nori alaus
Jau tikrai reiktų susilaikyti, atrodo kol turi pinigų tol tas malonumas toks artimas, kelios minutės iki parduotuvės, keli šalti ❄ buteliai 🍶 ir vėl tu fazėje kažkokio neaiškaus noro atsijungti bent kažkiek nuo realumo kuris stingdantis savo pasirinkimų gausa. Vėl labai labai daug sapnų, per naktį daug kartų pabudinėjau, sapnavau ryškiai ir aiškiai toldamas nuo realumo ir nirdamas į sapniškumą, ten taip šilta aišku ir gera. Pabudau nuo lg skambučio, tuoj pat kėliausi, susisukau cigariuką, papliurpiau su juo, pasidariau kavos. Susirašiau su mm, pasveikinau gl vt ln svjn su dar viena diena. Norisi kažkokios užduoties aiškios. Likimo palankaus veikimui.
https://veryan.bandcamp.com/album/here-now
Sukasi rami elektronika, aš noriu tikėt neįkalbinamu, ta galimybe pakilti virš aplink tvyrančio chaoso ir supratus kažką giliau, tai pasilikti viduje kaip kokį kristalą. Pasaulis kviečia savo žaidybiškumu, pasileisk žaidima, paskaityk knygą, padaryk nuotrauką, parašyk tekstą – viskas tik tau pačiam. Nesitikėk ir lauk nenumatyto skambučio, laiško ar pranešimo 🔔
Tiek daug miego ir vis tiek norisi dar
Vakar atsiguliau mažne 1900 ir išmiegojau iki šiandienos 1000, jau reikia kažką daryti su šitu miego balium. Pabudus nesijaučiu energingas, nepadeda nei du stiprios kavos.
Du Vilniaus alaus ir realybė apšlifuota į priimtinesnę. Norisi dar, bet tai tik priartins norą vėl gultis į lovą. Muzika kuri užkuria kažką veikt:
Lai būna viskas paprastai ir aiškiai, kapojantys ritmai ir mechaniniai vokalai prikelia į būvį labiau. Noras teisingai išnaudoti laiką, kai dabartis atrodo begalybės šulinys, pasakojantis apie nuostabumą kryčio į mirtį, į pabaigą. Leisk man džiaugtis, leisk man nebebijot. Atrodo visi tie susidūrimai su neįkalbinamu geismu, už lango sirenos, keturios ampulės antipsichotikų paimtos iš vaistinės ⚕ likimas paprastas ir aiškus – būt nesvarbu kas, būt nes tokia sutartis – būti iki visiško galo. Leisti sau ramiai dėlioti mintis ir tekstą užkampį interneto ir džiaugtis kad tai yra paribių, fringe dalykas.
Leidimą būt išsirašei pats, dabar pats turi spręsti kaip jį įkalbint ir nugalėt, panirti į akimirkos džiaugsmą. Tvarka būt sau leidžiant tiek daug, ir tokios aiškios ribos. Dauguma torčina vartoja kiek gali ir tuo pačiu bando būti ir veiklūs visuomenės piliečiai. Galios santykiai, noras suprasti. Tekstas bėga paprastai, kažkam pasisekė labiau, kažkas mirs anksti, kažkas niekada nepajus meilės, kažkas taip ir neįtrauks DMT ar net žolės dūmo ir numirs nekaltas smegenų prievartavimo prasme. Kaip keista papulti į laiko kilpas ➿ keista jausti kas nutiks tuoj pat, keista pačiam bandyti išsilaisvinti iš priklausomybių liūno, kai antipsichotikų jau bijai atsisakyt ir badaisi kas dvi savaites į raumenį ukolus.
Šiltas rudens dangus ☰
Kaip save nuteikti būt ne staigiai šokinėjančios sąmonės, sustoti ties kažkuo vienu, ten pabūt ilgiau. Internetas ir kompiuteris tikrai naikina dėmesį ⚠ norisi visko, o gauni nuotrupas nereikšmingas. Negaliu net ilgiau žaidimo kortų padėliot, negaliu ilgiau skaityt ar klausyt. Tikriausia reikia eiti daugiau laukan užsikišus ausis su Sorokino knygom 📚
Dangus gražus, aš nejaukus. Kirba viduje užspausti norai, atrodo net namai nebe tie. Kažkur pabėgt į nežinią mintimis, leist sau būt paprastai.
Dar kofeino ir 1/4 xnx, gal pramuš nejaukumą ir leis ilgiau pratraukti in naktį. Įkalbinti vakarą, įkalbinti gatvės šnaresį už lango. Kažkur senai pamestas aiškumas, krykštauja kieme vaikai 🧒
Kasdiena jau tiek laiko rutininė, lyg reikalaujanti nutarti kažką atlikt svarbaus, įamžinti bėgančias pro šalį laiko atplaišas. Nurimti chaose aplink ir likti realiu pačiam sau. Neprašyti iš aplinkos stebuklo, džiaugtis esatim.
