Neaiškiai gera

Jaučiuosi puikiai, toliau klausau https://www.litres.ru/audiobook/mihail-gigolashvili/chertovo-koleso-65163536/ ir net labai patinka. Vėl atsiųs tą cyberpunko almanachą, tai ir juo toliau plauksiu vakarais po apsakymą.

Buvom su mm ir brl aplankyt mčts, tai jau visai liūdna su ja bendrauti, pikta nepatenkinta, nedėkinga, visiškai be atminties, kaltinanti kitus nebūtais dalykais. Buvom ikejoje, nupirkom veidrodį voniai 🛁 ir man beveik tokią pačią biuro kėdę prie kompo kaip turėjau.

Namie vienas, trys alaus – norisi dar, bet save stabdau, žinau kas bus jei dar leisiuos – tiesiog eisiu snaust, ko visiškai nenoriu. Stipri arbata su ciklo tabletėm ir vakaras kyla į ryškų ir užsipatenkinusį.

Internetas išdurnėja:

https://gizmodo.com/google-search-ai-overview-giant-hallucination-1851499031

shitpostinimo technologijos

The merits of shitposting

Kuždanti viduje narkomaninė dvasia vėl nori sulysti į naktį giliai, pabaigt klausyt knygą, kažką parašyt čia. Reiktų iščiustyti namus ir pačiam būtų geriau, jaukiau, ramiau kai nėr bardako, surinkti tą kėdę, pakabinti veidrodį, išpūsti dulkes iš kompo. Kambarį nuo jo daug karščiau nei kitur bute.

O jei patikėt?

Pasaulis remiasi gera valia, bendru sutarimu, noru būti naudingu, tikslo siekimu, patenkinimu savo poreikių ir tada atidavimu kitam. Sąskaitoje pirmą kart per daug laiko yra laisvų pinigų, bet rankos nekyla leisti šimtus ant naujo disko, ir taip dar yra vietos kompe. Aš tikiu kad kažkam dalindamąsis muzika nešu džiaugsmą, žinoma gaila kad todėl kažkiek nukenčia muzikantai, bet aš bent pats retai klausau savo krūvą pirkos skaitmeninės, kompaktinės ar plokštelinės muzikos. Vis norisi naujumo, ir kažkokio nesveikai aukšta kokybe ir judesiuku. Nustot bijoti savo paties antspaudo sąmonėje. Daugiau judėt. Daugiau tikėti geru variantu.

Greitas kitimas, palankus likimas, geidulys būt it būt džiugiai. Nesileidžiu cisordinolio jau trečia savaitė, tai kyla ir bendras nuotaikos fonas, bet aš žinau kad kai jis kyla per aukštai irgi blogai. Reikia save prisižiūrėti man duota ir pažįstama chemija tabletėse ir ampulėse. Toks likimas toks nuosprendis kad būti čia ir dabar ir adekvačiai. Jaučiu kad FB TW Insta ir kitų populiarųjų soc medijų atsisakymas yra teisingas variantas. Nereikia lakstyti per jas sukti ratuko į nebūtį.

Patikėti reikia, savim kaip naudingu, savim kaip teisiu, savim kaip unikaliu ir plaukti darant įtaką pasauliui laido magijos galia. Neišreiškiamo tikslo magija. Ciklas duoda tą nenuneigiamo tikrumo ir ryškumo žvilgsnį. Pojūtį kad realumas ir esamas laikas aštrus ir tenkinantis pilnai visą tavo poreikį būt. Namie vanduo, namie gūžta, namie jaukumas.

Kažkada

Kažkada vis atsiremia į mano suvokimą, šaudo keisti prisiminimai, telkinys gero, telkinys noro. PC master race dalyvis, zulinantis dieną sau. Negalvoti apie galutinį tikslą, tiesiog plaukti per eterį parašant draugams pasisveikinimus, nusiunčiat ką sužvejoji įdomaus internete.

Dulkės išpūstos

Šiaip taip nuvilkęs kompą į didijį kambarį prapūčiau – prasiurbiau, pravaliau dulkes. Pastačiau atgal pravalęs vietą kurioje jis stovi, vėl dalinimosi terabaitai gajūs ir judina elektronus ir fotonus per pasaulio interkontinentinius tinklus.

Šiandien kaip bebūtų gaila 6 alaus, žinoma kažkuriuo metu atsijungiau į alko miegą, nenuėjau prabalsuot, bet dabar vakare jaučiuosi kofeiniškai iškeltas dviejų energetinių ir įprasto tablečių narkotinių davinio.

Parašo vis anoninimai per soulseeką kartais koks lietuvis, erdvę tyliai pildo music.youtube parinktis automatinė. Vidus kirba keista energija ⛮ reikia susiimti ir tikėti. Marmeladinė sąmonę kužda o kas jei, o kas jei. O šiandien paprastumas, o šiandien viltis. Daiktai užėmę erdvę, krūvos knygų, laikas garuojantis kaip kava, jo kvapas nejaukiai primenantis – jau nebe jaunas, jau kartais ir širdį paskauda, jau kartais ir galvoji kokia kelionė keista.

Kanalai kuriais eina per rankas kaifukai užsimiršimo, agentūros kurios gaudo, vietos kur uždaro – kartais kai atrodo kad esi šalia gralio kažkokio nesuvokiamo. Tas justas jausmas kai staiga realybė pabėga, išlysta, išteka iš savo teigiamos vagos ir nuteką į eterio kanalizaciją ir tu ten atsiduri, tam purve, tam aštriam realume kuris glumina savo tikslu tau parodyti savo slaptas kertes, bet tu sustingsti ir nebegali pratarti nei žodžio – horizonte jauti piramides, jauti tą dieviškumo supratimą kurio žodžiais neperduosi. Lieki nuolankus, bet drąsus – be drąsos nieko nebūtų. Geri į save per ryškias spalvas ir atsiminimai traukia greitą filmą 📼 viskas buvo duota tau – stebėk dabar kaip viskas vystosi.

Daugelis tiki ta drugelio sparnų teorija – kad drugelis kažkur Kinijoje mosuodamas sparnais sukelia uraganą po kažkiek laiko kitoje žemės pusėje. Bet retai kas dabar tiki savo paties, ar savo grupės galimybe pakeisti pasaulį čia ir dabar. Žinoma kai supranti tai vienas ir esi vienas be draugo kuris pasiūlytų pliuchą atsigaut, gali tiesiog likti paaukotas molachui, gal tiksliau pasiaukoti jam. Mes esame bendruomeniniai gyvūnai, gaila kad didžiausias bendruomeninis eksperimentas privedė prie tokių liūdnų pasekmių, dar vienas kitoje pasaulio pusėje vyksta, ir siūlo daiktus arbatas elektrines mašinas. Prisidėti prie savo paties augimo į suvokimą. Mm čia nesenai priminė kiek mažai aš dar išmokau ir kiek mažai suprantu apie pasitikėjimą.

Susitaikiau telefonu su V ir gl – pagalvojau kam tas sąmonę griaužiantis pyktis, geriau tiesiog susitaikyt.

O kas jei?

Verdanti tų geresnių grupinės garbės masturbacija internete. Kodėl ale konservatoriai geri o vat kitos partijos ne? Politika tokia purvina tema. Kiek daug atsitraukusių ir tiesiog piktų. Kaip tas pasakymas įsivaizduok vidutinį žmogų, dabar pagalvok kad pusė žmonijos dar baisesni nei jis. Vidutinis žmogus su savo vidutinėm problemom pasipist ir pavalgyt pažiūrėt filmą serialą ir turėt stogą virš galvos. Pro langą kamputis nuostabaus vakaro, ir šitas velnio aparatas ėdantis dėmesį kažkokiam keistam ritualui. Trys knopkės paspaudimai ir porno rojus, kiti trys bevertės delfi naujienos 📰

Užpilta arbata 🍵

Pasirink savo religiją, pasirinkt tikslą būt, pasirink mėgstamą cheminę priemonę atsipalaiduot ir nerimauk dėl kintančio taip greitai pasaulio. Kofeino ir ciklo derinys sprogstantis 💥

Senos knygos primenančios nenuneigiamus faktus. Besikeičianti kultūra, nykimas draugų ir bendravimo. Late stage crapitalizmas – welcome.

Liūdnumas būvio vienam, tuštuma narkotinio tūso, šokantys prakaituoti kūnai aukoja save sistemai. Sistema akla ir kurčia

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-vysniunas-tekstai-apie-gulag-a-tarp-istorinio-tyrimo-ir-literaturos-120018681

Praeitis ant tiek kraupi, kad dabar kalbam apie generational trauma. Aš pats prisimenu skaitęs, ar klausęs ištrauką apie žmonių kuriems paskirta mirties bausmė rusijoje, po jos lageriuose ir kaleimuose kartais tiesiog lavonus sukapodavo ir nuleisdavo į kanalizaciją, tiksliau sumaldavo. Nežinau ar tai tiesa, bet galvojant apie gulagą tai tikrai įmanomą.

Kur tu bėgsi kai ateis rusai? Aš nebėgsiu, neturiu kur neturiu kaip. Kaip keista prisiminti dvidešimt metų atgal, kai karas ir bėda atrodė tolima beveik nereali galimybė. Laukia ir ta knyga kaput apie karą. Suvokimas yra tame, kad mes neprisileidžiam juodumos į savo realumą. Nes realiai gali persigąsti ir patekti į siaubo stuporą. Kaip ir ta Adam Curtis dokumentika apie perestroiką rusijoje.

Išsimušti iš suvokimo, per muziką, per knygą, per tekstą. Jokiu būdu nebijoti jokio varianto, kartais gi taip skaudžiai supranti kad visiems nepadėsi. Sistema ėda savo vaikus, sistemos krumpliaračiai sukasi konflikte.

Ar tai tiesa, vienumoje
Tekanti kasdien arbata
noriu likti ir stebėti šou ekrane
tave suvalgys ir išprievartaus tavo pačio vaizduotė
Pabaigoje
Neprisiminsi kas kaip kodėl kada
Rytų įtaka, paskutinės kastos sistema
Anonimas mirkstantis interneto paketų gausoje
Kažkur viskas o rankose tuščia, per vidurį tavo dalia
Noras padėti nesuvokti skausmo ir gėrėtis gamta
Visada purvina dulkėta, ateina išprotėjusių karta
Ratas suksis, siaubas tikės savo galia
Kažkur visada liūdnas alkoholikas, mušama mergina
Skausmas ir netektis – niekada daugiau neleisk sau tikėti ta vizija
Kaltinti kaltintoją, o taisyklės nenuneigiamos yra
Shit in shit out vat ir save ėdanti dirbtinio intelekto galia

Tiek žinių – norisi pasislėpti nuo savo indėlio į kitimą, atsiprašyt ir užmigti
Susapnuoti vėl jas, vėl tas keistas gyvenimo keleives šalia
Likimo suvokimas, valymas garso galia
Verki iš ryto, kofeino šokis atjungti telefonai dingę kontaktai skola
Viskas teka į centrą kuris akina kaip saulė – pikta
Ko tau reikia karaliau kad būtų taika
Algoritmas renka muziką, ji prisiminimų gama
Vaikai tikintys kitaip, šėtonas kikenantis kampe
Ar tu tiki kad išeitis yra, norėjai išnykt dabar tiesiog švyti savo aura
Audros plauną žemę, seni nespalvoti kadrai
Cenzūra ir tie kurie nori tau pasakyt:
Eik daryk tikėk nebijok ir gausi atpildą savo šekelių gausa
Parduotas dievas, aplink nykimas kurio nematei ir nesupratai kai lėtai ėjo metai jaunystėje

Kažkada atsisuks rodyklės į tave
Kai mažiausiai to tikėsiesi, net šešėlių žmonės bus nepatenkinti
Kad tu jau matei, to ko nėra
Skirtingos haliucinacijos, tas draugas kurio nebuvo, dangus kylantys lėktuvai
Išmesta senovinė nuotrauka
Tikėt turi kad visiems atleista ir gerieji tiesiog turi pralaimėti
Nebet kaip o net juokingai – kad eteris šypteltų ir pradėtų trauktis visata 🌌
Visada atmintis ištrinama, eksperimentai – tu kaip vergas
Išrišimo tekstas – bijok interneto – jame silpnoji galia ⛮
Tikėti kad gali būti linksmas ir juokaujantis
Išmuša anašos dūmas – ko bijot, parkė kaifas
Vuolia

Amžinas klausimas kur dėti prakeiktą lenino lavoną
Mistika yra
Tau žemė juoda rodo: aš juoda nuo mirties
Kažkada mesta atominė bomba, vėl sureguliuot youtubą
Kad rodytų ir rusišką kontentą
Laisvoji propaganda, gali nežinot kas kaip ir kame
Bet sujudimas amžino šokio
Rusas primena – vienas žmogus žuvo
Kad būtų įteikta ši dovana
Išsigimę vaikai, prakeiktų tamsių knygų teksto dalinimąsis internete

Ar tikėti amžina dovana? Pats tik savo kailiu gali suprasti ką reiškia supratimas
Ir jis pabėgs kaip atėjęs – miręs sau ne problema
Pridegta dar viena cigaretė – dūmeris klauso kino
Kopijuoti jausmą ir stilių
Kiek mirusių pranašų, kiek sąmonės prarasta
Visata jaučianti save
Atleisti negalima, tiksi standartinės sekundės aimana
Pats sau problema, trys pašnekovai galvoje
Tik nesakyk psichiatrei kad tu kalbi su savim
Kelia galvą nacizmas totalitarizmas įtakos gijos
Kaip paskaitęs knygą pajunti naikintuvus kylančius dar prie išgirstant
Kiek veidų pažintum aklas rankom?
Atleisk aš tiesiai apie tai – nebijot, pasitikėt
Kažkas yra už ribų, nemąstoma
Netikėt tuštuma

Matrica paduodanti synchronicity nebejauku
Youtubas prabyla rusiškai – locked club ♧
Miręs anksti, vieno jau nėra
Baimės ginklai, nauji draugai, bariga suka jointą
Mieste vien chemija
Susimažinti į buitį, kam tos globalios problemos
Amen ir taika

Komforto zona?

Skaldyt ir net nevaldyt. Laisvė ne liberalizmas, laisvė tai būsena. Naujumas, ateinantis suvokimas.

Vakaras, suleistas cisordinolis

Sutvarkiau namus, parsirado mm, nepikta, nes namuose tvarka. Aš ryte išgėręs vieną alaus ir truputuką krupniko kažkaip vis tiek nulindau į lovą keistai vartytis pusiau sapnuose. Vakar vakare apžiūrėjau kompo ventiliatorius, matau kad ar po valymo ar prieš tai sudėti ant CPU ir vienas gale gal ne ta puse nes ne ten pučia srautą. Reikia pakeisti. Mm perskaitė straipsnį apie gulagą, užsakau kelias Varlam Šalamov knygas.

Tamsu, miegot nesinori ir turbūt nesigautų, sukasi HOR miksas paskutinis. Reikia išsimaudyt, jau dvokiu prakaitu.

Kažkas senai, kažkas kas atspėja

Pažiūrėjau du video apie rusiškus senus žaidimus. Būtent Ядерный титбит – pirmą buvau pats žaidęs bet prisiverčiau peržiūrėti visą praėjimą ir taip pabaigą buvau pamiršęs ir bendrai ne taip ją prisiminiau visai.

Antrą dalį žiūrėjau su komentarais ir ačiū dievams, nes taip tikrai geriau, pirma dalis gera ir be jų 🙂

Tai pat klausau seną Pelevino apsakymų rinkinį Relics, anas irgi tikrai geras. Jaučiasi kaip jis atspėja realumą kažkaip mistiškai ir keistai. Mano mm sako bendrai kad aš tuo Pelevinu apsikrėtęs – taip reiktų daugiau kažko kito – bet traukia jo pasaulio keistas artumas.

Šiam kartui tiek. Akių skaitančių vis mažiau, bet bent pačiam malonu dėlioti minčių archyvą