Kartais čia savo dienoraštyje aš būnu piktas net labai, nes dažniausiai rašau kai yra sunku. Bet dabar noriu būti paprastas, šokinėja galvoje mintys tarp visiško suvokimo iki visiško vaikiškumo, vaidenasi kad kažkas kažkur pisasi nuostabiai, bet kas iš to, man labiausiai patinka pistis su darbu, geriausia pusiau fiziniu ir pusiau protiniu. Norisi nenorėti, norisi nebespurdėti, bet tame spurdesį ir sielos džiaugsmas.
Viskas nutekės ramiai šitam gyvenimo verpetę, maža magija, didelė magija, noras kapstinėtis po beprotišką pasaulį kartais pagalvojant kad mes ar tos pačios karvės ar vištos su virtualiais akiniais, pabusim kažkada iš šio pasaulio haliucinacijos ir tai atrodys taip trumpa. Lazerinė mano klaviatūra – kerta lazerio spindulį kliūtis ir fiksuojasi signalas, bet ne viską galima sudėti į nulį ir vienetą.
Ne čia ne matrica – tai per paprastas paaiškinimas, šitam sūkūriui galutinio paaiškinimo ir negali būti, kaip ir nėra realiai galo dienai, arba yra jei mūsų dievas saulė, o gal tai tiesiog emocijų fermos lempa palubėje ir mes nejudrūs dūkstam kaip pelenai kremuotų žmonių ant milžiniško subwooferio, kažkada naktyje aš bėgau pas tave į aušrą. Įdėsiu truputuką ne savo kūrybos:
Aš arklys
prunkšdamas nuėjau tolimą kelią.
Ir paklydau, ir nežinau,
kodėl paklydau.
Gal platesniu žingsniu nepajutau
šalimais griovių ir tvorų.
Kaip visa tai atsitinka.
Ir paklydusiems saulė teka.
Ir pro raudoną šviesą žingsniuoju
kaip ir pro žalią,
pasibaidęs baltos žąsies,
į begalinę laisvę kaip į kalėjimą.
1. Nereikia niekur skubėti. Reikia būti ten, kur Jums gera. Jei jaučiate, kad esate kažkur ne ten, atsistokite ir eikite ten, kur Jus veda vidinis balsas. Atminkite, kad rastumėte, nebūtina kažkur eiti. Tai labai plonytė riba, nuolatinio buvimo raktas.
2. Nesiekite kontroliuoti žmonių ir įvykių. Neplanuokite, nelaukite, nenorėkite, atsipalaiduokite. Mokėkite išlaikyti pauzę, kurios metu niekas nevyksta. Leiskite žmonėms ateiti pas Jus, o įvykiai įvyks. Jie vyksta su Jumis ne šiaip sau.
3. Suteikite sau laisvę būti savimi, o kitiems – kitokiais. Atminkite, kad kiekvienas turi savo kelią ir savo pamokas. Jei Jūsų keliai susikerta – tai nuostabu, bet jei jie išsiskiria, tai taip pat gerai, todėl, kad viskas kas vyksta, tik į gerą.
4. Nesistenkite turėti visko ir iš karto. Net kai atrodo, kad nieko nėra – visada kažkas yra, o ko trūksta – paduos draugo, brolio, sesers, neatsitiktinio praeivio ranka. Būkite saikingi.
5. Pasitikite su šypsena, su meile viską ir visus. Niekuomet neatsisveikinkite, todėl, kad nieko nėra baigtinio. Sakykite: “Dėkui, iki pasimatymo”.
6. Būkite atviri žmonėms, Visatai, Dievui – vadinkite tai, kaip norite. Patikėkite – viskas Jūsų gyvenime klostosi taip, kaip yra geriausia Jums. Net tuomet, kai atrodo, kad blogiau jau būti negali, juk gali… Niekada nežinai, kur rasi, o kur pamesi.
7. Kad apsivilktume naujus marškinius, reikia nusimesti senuosius.
Viskas kartais telpa tokia suspausta forma. Nuostabi laukianti manęs naktis išplęšiant iš laiko gabaliuką kaifo, dalinantis resursais ramiai ir tikint kad bet kuriuo atvėju viskas bus gerai.
Tvarkau pc ir vėl nauji keliai nepraeiti su nauja win versija, amžina kova. Aš esu patenkintas viskuo šioje nuostabioje kelionėje.
Aš bėgau ir pykau širdim besidaužančia
Tikėjimą pamesdavau
Bet yra visa sistema kuri saugo
Bebaimis tapau kaip vaikas
Tik kartais per daug neįprastai žiūriu
viskas lieka etery saulės
ji geria mus kaip gėlės ją
mums duotas galutinis laikas
lūžtančios bangos sprogimo
paduota viskas su kaupu tik reikia pasilenkti
ar skausmas ar ekstazė prisilietimo negrabaus
dovanotos gėlės jau nevysta
amžino skubėjimo dabartyje
atsipalaiduojam savo erdvėlaivio kabinoje ir laukiam
dūrio kupidono tiesiai širdin
prisimenam kiek tai kartų buvo
ir kaip keistai kartais suskausto ji
bet be skausmo nebūtų mūsų
nei karių nei juos gaivinančių daktarų
paprasta suskirsčius viską į dvi dalis
bet ar to reikia?
mylėt visus ir gerbti
bet jaust ribas aiškias nors jos neaiškios
atspindys lazerio kaukuolės veidrodyje kraupus
bet šou gi turi tęstis gyvenimo teatre kuris nekinta
tik dekoracijų projekcija kita
