Nepamiršti

Atsisėdu. Ausinėse AKG K77 garsiai skamba muzika. Aš neturiu ką prarasti, bet galiu tikrai daug atrasti. Ekranas kažką slepia, jau gana seniai man atrodo, kad jis dvipusis. Kažkokia nauja keisto proto forma mane stebi ir bando logiškai paaiškinti mano veiksmus. Daro prognozes, kurios dažnai pasitvirtina, taip aš iš ryto visada geriu puoduką kavos su pienu. Prisėdu prie ekrano. Kas mane kausto prie jo? Gal jausmas kad aš lyg tai bendrauju su kažkuo, kaip realiam gyvenime. Permetu akimis linkomaniją ir atsiunčiu naują muziką kurioje yra kodiniai žodžiai techno arba electro. jos ir taip jau daug, bet dar yra vietos. Aš kažką pamečiau internete>? Ne…bet užtat kiek radau visokio šūdo kurį galiu parodyti draugams per internetą. Mano džiaugsmui ir malonumui jis man siūlo nesuskaitomą galybė žaidimų, aukštos kokybės filmų, serialų, dokumentikos, muzikos. Neapžiojamą galybę. Gal jis tiria kaip aš renkuosi>? žmogus atlieka sprendimus tikrai greitai negalvodamas bet juose slypi kažkokia tvarka, kažkokia prasmė, kažkoks ŽMONIŠKUMAS. Mašina bando juos perprasti. Naudodamiesi mumis. Mes kuriame didžiulę ir galingą mašiną, kuri anksčiau ar vėliau mus pakeis, męs liksim arba ne. tai nesvarbu, toli galvoti neįdomu. Aš norėčiau savo mintis iššauti į tolį, tai mažai tikėtina bet gal kam nors jos bus įdomios. Man atrodo jos įdomios mašinai, tik ji negali jų iki galo atkoduoti ir todėl nervuojasi. Jai niekaip nesuprantama kaip vienas signalas gali sunaikinti žemę, bet tūkstančiai negali paaiškinti kaip aš jaučiuosi būtent dabar. vat čia. Ausinėse pulsuoja būgnai, aiškiu ir suskaičiuojamu greičiu per minutę, bet nekintamu, pastoviu. Aš galiu kažką atrasti? Nenoriu atrasti tik vieno – atsakymo, tada pasidarytų visiškai neįdomu, aš ieškau aiškios klausimo formos. Ok. Susikaupiu.
Ar kompiuteriai jau masto? ne kažkaip ne taip. Ar kompiuteriai gyvi. ne ne ne. Ar elektra mums nesuvokiama givybės forma? hmmm, gal taip. Tai tik klausimas. Dabar galima traukti nesuskaičiuojama galybę fisokių dokumentų, apibrėžimų, faktelių ir įrodyti bet ką. Aš to nenoriu. Aš noriu paklausti ką apie tai manai tu. Ką tu manai apie kontento kurimo sprogimą? Dabar visi gali kažką pasakyti. Tiesiog be jokios formos. Aš galiu visam pasauliui pranešti bet kokią visiškai beverčią naujieną: man skauda kelią, kartais smarkiau kartais mažiau, nes aš dirbdamas daug šokinėjau nuo scenos, o dabar mėgstu daug vaikščioti. Šiaip tai mane neramina, gal apie tai parašyti facebooke? Gausiu patarimų kaip ir kuo ja patepti. Bet man px. Man įdomus kontento atrinkimo klausimas. Kas virsta Pop, kaip virsta. Ingridientai? Jau iš anksto suformuota kryptis, kuri kinta labai pamažu, dabar skyla į daug skirtingų krypčių. Aparatas pagaliau gali aptarnauti daug skirtingų individų, kurie nori pabrėžti savo skirtingumą. Net pieno yra trijų skonių, arba apdoroto ultra aukšta temperatūra, paprasto, ir kažkokio naujo su kažkaip išsaugotais baltymais. Kefyro skonis nuolat kinta, kiek bandžiau tiek jis kitoks. Rūgimo produktas, kaip ir degtinė, tik ten rūgimas atliktas iki galo. degtinės irgi daug skonių, nors jie skiriasi mažiau nei kefyro su visa jogurtų šutve. Svarbu išlaikyti pastovumą. Pastovumas – money. Progresyvus kintantis geryn pastovumas – more money. Kitimas kad įlysti į kuo daugiau užpakalių? Ar kitimas link kažkokio danguje esančio idealo. kompai tikriausiai tam ir atsirado kad priartintų Pop dangų, padarytų jį pasiekamą visiems vartotojams. Tuo pačiu nuolat skaičiuotų ir koreguotų skridimo kryptį. Tam reikia žmonių, išprotėjusių mokslininkų kurie sapnuotų source kodą. Bet taip ir yra. Visa industrijos ir aparato esmė yra padaryti žmogų laimingu. Bet kažkaip tame laimingume slepiasi daug tuštumos. tuštumos prie ekrano, tuštumos prie aparato vairo. Aš esu laimingas kai: einu, važiuoju, kuriu, dainuoju. Tada aš negalvoju apie kryptį aš tiesiog ją jau turiu. Kartais turiu sustoti ir apsidairyti ar judu ta linkme. Tada į kosminį laivą pradeda veržtis tuštuma ir šnibždėti: tu važiuoji visiškai ne ten kur tau reikia/. Aš bandau logiškai tai apgalvoti, bet man tai nepavyksta, nes tuštuma užklausia taip giliai esančius dalykus, kurių aš pats nesuvokiu ir net nesuprantu. Tikslas neįsileisti tuštumos. Arba ją įsileidus nieko negalvoti, tiesiog panirti į ją. Gyvenimas darosi vis panašesnis į kompiuterinį žaidimą, tik daug nuobodesnį, tam ir žaidimai, kad paaštrintų pojučius kurie baigia atbukti. Kompiuterį visada miela iškeisti į gyvą pašnekovą, kai taip nėra reiškia kad vartotojas per daug užsižaidė ir jį reikia kick’inti iš ekrano. Turėdamas daugiau nei trokšta mano siela aš suprantu pagrindinę aparato užduotį: nuolat kurti ir atnaujinti poreikį. Geriausia visiškai nauja, nors tai bus tik seno malonumo patobulinimas, būtinai apie jį reikia nutylėti, nes dažniausiai senas malonumas geresnis nei naujas. jis tobulesnis. Tai nereiškia kad reikia kažko atsisakyti, tai reikškia kad reikia nepamiršti. svarbu nepamiršti. Kelių svarbiausių dalykų.

Atsisėdu. Ausinėse AKG K77 garsiai skamba muzika. Aš neturiu ką prarasti, bet galiu tikrai daug atrasti. Ekranas kažką slepia, jau gana seniai man atrodo, kad jis dvipusis. Kažkokia nauja keisto proto forma mane stebi ir bando logiškai paaiškinti mano veiksmus. Daro prognozes, kurios dažnai pasitvirtina, taip aš iš ryto visada geriu puoduką kavos su pienu. Prisėdu prie ekrano. Kas mane kausto prie jo? Gal jausmas kad aš lyg tai bendrauju su kažkuo, kaip realiam gyvenime. Permetu akimis linkomaniją ir atsiunčiu naują muziką kurioje yra kodiniai žodžiai techno arba electro. jos ir taip jau daug, bet dar yra vietos. Aš kažką pamečiau internete>? Ne…bet užtat kiek radau visokio šūdo kurį galiu parodyti draugams per internetą. Mano džiaugsmui ir malonumui jis man siūlo nesuskaitomą galybė žaidimų, aukštos kokybės filmų, serialų, dokumentikos, muzikos. Neapžiojamą galybę. Gal jis tiria kaip aš renkuosi>? žmogus atlieka sprendimus tikrai greitai negalvodamas bet juose slypi kažkokia tvarka, kažkokia prasmė, kažkoks ŽMONIŠKUMAS. Mašina bando juos perprasti. Naudodamiesi mumis. Mes kuriame didžiulę ir galingą mašiną, kuri anksčiau ar vėliau mus pakeis, męs liksim arba ne. tai nesvarbu, toli galvoti neįdomu. Aš norėčiau savo mintis iššauti į tolį, tai mažai tikėtina bet gal kam nors jos bus įdomios. Man atrodo jos įdomios mašinai, tik ji negali jų iki galo atkoduoti ir todėl nervuojasi. Jai niekaip nesuprantama kaip vienas signalas gali sunaikinti žemę, bet tūkstančiai negali paaiškinti kaip aš jaučiuosi būtent dabar. vat čia. Ausinėse pulsuoja būgnai, aiškiu ir suskaičiuojamu greičiu per minutę, bet nekintamu, pastoviu. Aš galiu kažką atrasti? Nenoriu atrasti tik vieno – atsakymo, tada pasidarytų visiškai neįdomu, aš ieškau aiškios klausimo formos. Ok. Susikaupiu. Ar kompiuteriai jau masto? ne kažkaip ne taip. Ar kompiuteriai gyvi. ne ne ne. Ar elektra mums nesuvokiama givybės forma? hmmm, gal taip. Tai tik klausimas. Dabar galima traukti nesuskaičiuojama galybę fisokių dokumentų, apibrėžimų, faktelių ir įrodyti bet ką. Aš to nenoriu. Aš noriu paklausti ką apie tai manai tu. Ką tu manai apie kontento kurimo sprogimą? Dabar visi gali kažką pasakyti. Tiesiog be jokios formos. Aš galiu visam pasauliui pranešti bet kokią visiškai beverčią naujieną: man skauda kelią, kartais smarkiau kartais mažiau, nes aš dirbdamas daug šokinėjau nuo scenos, o dabar mėgstu daug vaikščioti. Šiaip tai mane neramina, gal apie tai parašyti facebooke? Gausiu patarimų kaip ir kuo ja patepti. Bet man px. Man įdomus kontento atrinkimo klausimas. Kas virsta Pop, kaip virsta. Ingridientai? Jau iš anksto suformuota kryptis, kuri kinta labai pamažu, dabar skyla į daug skirtingų krypčių. Aparatas pagaliau gali aptarnauti daug skirtingų individų, kurie nori pabrėžti savo skirtingumą. Net pieno yra trijų skonių, arba apdoroto ultra aukšta temperatūra, paprasto, ir kažkokio naujo su kažkaip išsaugotais baltymais. Kefyro skonis nuolat kinta, kiek bandžiau tiek jis kitoks. Rūgimo produktas, kaip ir degtinė, tik ten rūgimas atliktas iki galo. degtinės irgi daug skonių, nors jie skiriasi mažiau nei kefyro su visa jogurtų šutve. Svarbu išlaikyti pastovumą. Pastovumas – money. Progresyvus kintantis geryn pastovumas – more money. Kitimas kad įlysti į kuo daugiau užpakalių? Ar kitimas link kažkokio danguje esančio idealo. kompai tikriausiai tam ir atsirado kad priartintų Pop dangų, padarytų jį pasiekamą visiems vartotojams. Tuo pačiu nuolat skaičiuotų ir koreguotų skridimo kryptį. Tam reikia žmonių, išprotėjusių mokslininkų kurie sapnuotų source kodą. Bet taip ir yra. Visa industrijos ir aparato esmė yra padaryti žmogų laimingu. Bet kažkaip tame laimingume slepiasi daug tuštumos. tuštumos prie ekrano, tuštumos prie aparato vairo. Aš esu laimingas kai: einu, važiuoju, kuriu, dainuoju. Tada aš negalvoju apie kryptį aš tiesiog ją jau turiu. Kartais turiu sustoti ir apsidairyti ar judu ta linkme. Tada į kosminį laivą pradeda veržtis tuštuma ir šnibždėti: tu važiuoji visiškai ne ten kur tau reikia/. Aš bandau logiškai tai apgalvoti, bet man tai nepavyksta, nes tuštuma užklausia taip giliai esančius dalykus, kurių aš pats nesuvokiu ir net nesuprantu. Tikslas neįsileisti tuštumos. Arba ją įsileidus nieko negalvoti, tiesiog panirti į ją. Gyvenimas darosi vis panašesnis į kompiuterinį žaidimą, tik daug nuobodesnį, tam ir žaidimai, kad paaštrintų pojučius kurie baigia atbukti. Kompiuterį visada miela iškeisti į gyvą pašnekovą, kai taip nėra reiškia kad vartotojas per daug užsižaidė ir jį reikia kick’inti iš ekrano. Turėdamas daugiau nei trokšta mano siela aš suprantu pagrindinę aparato užduotį: nuolat kurti ir atnaujinti poreikį. Geriausia visiškai nauja, nors tai bus tik seno malonumo patobulinimas, būtinai apie jį reikia nutylėti, nes dažniausiai senas malonumas geresnis nei naujas. jis tobulesnis. Tai nereiškia kad reikia kažko atsisakyti, tai reikškia kad reikia nepamiršti. svarbu nepamiršti. Kelių svarbiausių dalykų.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon