Niekaip

Tyliai ateina ruduo. Darausi kuo toliau tuo tylesnis, beveik nebeturiu ką pasakyti. Kiekviena diena sunki, nenoriu keltis, noriu tik sapnuoti. Sapnų pasaulis dabar man beveik artimesnis nei realus. Bijau kažkada atsirasiančios ligos, šį kartą ją atakuosim ir bandysim nepasiduoti. Idėja, artėjant ligai, kai jau prasideda nemiga, smarkiai didinti vaistų dozę, gal padės, nors zalasta tirta dėl to, ir lyg tai nepadeda… ji padeda tik po to atsistatyti. Bet aš ir taip atsistatau per kelias dienas po priepuolio. Planuojam su Mm eiti pas psichiatrą privačiai, žinoma tai kainuos pinigų, bet gal man padės geriau kontroliuoti ligą. Gerai bent man, kad sergu ne ta liga, kuri man užrašyta, nes pagal ją, jau turėčiau būti iškritęs iš aktyvaus gyvenimo. Dabar dar vis kabinuosi ir bandau pamiršti “Dieviškąsias” patirtis. Gerai ir kad svoris neauga smarkiai, nes nuo zalastos storėji. Kažkaip tikiu, kad sugebėsiu susitvarkyti su priklausomybe ir tuo pačiu su savo liga. Vakar pasiėmiau 90 dienu “švarus ramus” pakabuką. Kiek dar nedaug to laiko ir kiek daug įvykių. Sukasi galva kai pagalvoji kiek teko visko iškęsti. Baisiausia buvo ligoninėje prieš narkozę, kaip negalėjau pajudėti ir atrodė kad jau esu post apokalipsiniame pasaulyje ir su manim ir apleista įranga žais (bandys operuoti) pikti vaikai. Buvo šiurpu. Net neįsivaizduoju iš kur mano galva traukia tiek idėjų apie kitokius pasaulius.

Šiandien šviečia saulė ir aš tvirtai nusprendęs būti švarus. Baigėsi cigaretės, tikiuosi kad ilgai nepirksiu naujų. Tikiu, kad aukštesnė už mane jėga man dar paruošusi dovanų ir siurprizų, bet tikiuosi viską iškęsti ir dar pamatyti naująjį pasaulį. Tikiu, kad išmoksiu nebijoti. Tikiu kad surasiu savo vietą, kad ir kokia smulki jinai bebūtų. Nenoriu būti čia ilgai, nenoriu sulaukti vaistų šalutinio poveikio, kuris tikrai nekoks. O jau pradžia yra, koja juda kai stoviu…

Buvau pas traumatologą, liepė vėl vaikščioti su dviem ramentais. Nuliūdau, pasirodo dar keturi mėnesiai gyjimo, gal kažkiek mažiau, gal kažkiek daugiau.

Naktį sapnavau du košmarus, du kartus pabudau nuo jų.

Geras techno:

 

 

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon