Vakar vakare nusprendžiau išgerti 10mg olanzapino, galvojau padės geriau išsimiegoti ir nė velnio 👿 miegojau dar prasčiau, pabudau po 3 valandų, apsirengiau ir tada dar valandai užmigau prie kompo ant kėdės. Tikrai prastai jaučiuosi šiandien, sunku kvėpuot, jau du kart bandžiau miegoti dieną. Užmiegu greit, bet ir pabundu po 45 minučių, visas toks pridaužtas ir sunkus, ir dar tas didžiulis apetitas ir noras saldaus. Šlykštus vaistas 💊 Toks poveikis tikriausiai todėl kad jo ilgokai negėriau. Kaip jau ne kartą esu rašęs stebuklingų vaistų nėra, iš ryto pabudęs žliumbiau kaip didelis, paveikė muzika mėgstama, bet išsiverkus geriau, atsipalaiduoja emocija.
Win 11 beta nuolat nervuoja savo lūžtančiu start meniu – sprendimas – task manager -> restart explorer. Atrodo stringa, kai pilnai užmiega ekranai, work around tikriausiai nuimti ekranų užmigimą ir juos išjunginėti ranka. Bet MTGA eina daug greičiau dabar, žaidžiant iki 90fps būna. Bandžiau ir GTA V seniau, irgi eina geriau, sugebėjau gi pagaliau nusireguliuoti jį normaliai ant 4k. Bandžiau Ubuntu naujausią ant rapberry pi 400 ir 4 4GB, veikt veikia, bet tikrai dar nedadirbta sistema, jei bandai prisijungti prie googlo ar ms ar kitur per meniu prisijungimo užkrauną langutį kuriame glitchas, jaučiu tai dėl 4k ekrano, dar labai mažai kas juos turi, reiktu fillinti bug repportą, bet kažkaip px, man ir su win 11 gerai.
Padėlioju kortas, šiandien laimėti gaunasi sunkiai. Paleidžiu, sudėlioju vieną partiją ir išjungiu. Vakare gal važiuosiu pas lg, turiu jam smulkių dovanų, bet kaip tokia savijauta tai net nežinau ar noriu. Jis irgi piktas, darbe kalasi su šefu, duoda jam durnų darbų sunkių. Savaitgalį vėl sodas. Prognozė lyg numato gerą orą, ten tikrai yra krapštymosi. Artėja gimtadienis 🎂 kažkiek neramu, jau praeitais metais nesusiskaičiavęs atšvenčiau tiek kiek šiemet sueis, tai šiemet tikriausiai visai nekusinsiu chebros ir draugų, vis tiek ant maisto išleidi beveik tiek pat kiek gauni dovanų, plius ilgai pas mane niekas nesėdės, gi namie gyvenu ne vienas. Plius dabar blaivumo rėžimas, pats tūsint visai nenoriu, liūdna realiai ta šventė gimtadienis. Šventi dar vieną kelionę aplink saulę ♐.
Džiugina tai kad esu blaivus, turiu krūva pagalbininkų vaisto pavidalais ir draugų ir šeimą palaikančią. Kai esi blaivus greit pastebi kitų bepročiavimus, klaidas, keistumus. Visi realiai išprotėję daugiau ar mažiau. Kaip kažkas yra sakęs idealiai sveikas žmogus pats baisiausias, bėk nuo jo kuo toliau. Reiktų mažinti ir rūkymą, debiliškas atsipalaidavimas, kenki sau. Man jau norisi būti šitam beprotiškam katile kuo ilgiau, stebėti, bandyti numatyti ateitį, gal net kokį kartą pabandyti šūvį į mėnulį. Planai tam yra, reikia tik iki galo susistyguoti. Nors kaip ir esu šiaip bloge ne kartą minėjęs gyvenu idealiai, turiu viską, kad jaustis patenkintai ir gerai, jei išnaudočiau visas galimybes tai įvyktų nesuvokiama. Turtingu būti nenoriu, esu perskaitęs krūvą sėkmės literatūros kažkada ir po jos supratau tik tai, kad nenoriu būti turtingas. Noriu būti toks koks esu dabar – nuoširdus, besišypsantis, juokaujantis, sutariantis, padedantis.
Mm neleidžia namo įvesti naujos interneto linijos, šiaip tai reikėtų antros jei pačiai. Dabar kai ji dėsto paskaitas internetu turiu atjungti savo dalinimosi programas, kad nestriginėtų jei kanalas. Nors realiai tai bus tik iki naujų, toliau sakė nedėstys už mažesnį nei valytojos atlyginimą. Ji visada darbą atlieka sąžiningai, ilgai ruošiasi, kapstosi internete, dalinasi savo patirtimi. Kaip žinia apie tai ir puslapis yra kurcneregiai.lt tik jau baigė jinai šitą darbą, kai išėjo į pensiją, dabar tik ieško kurčneregių ir vertina vaikus, dabar labai daug autistų sako, su dar kitom negaliom. Aklųjų mokykla tuščia beveik, po kelis vaikus klasėse. Nori ją versti į ale mokyklą autistams – debilizmas ir tiek.
Kartais galvoji kodėl esi čia, ir kodėl tiek mažai pastovumo. Vis reikia mokytis ir tyrinėti. Be smalsumo nieko nebus. Reikia prisijaukinti naujumą. Surfinti lužtančia banga, pagaliau pasidaryti papildomą pinigų šaltinį. Dabar kaip ir užtenka pensijos, dar ją gi kels ir pridės išmoka vienišiams. Bet šį mėnesį vėl išsileidau nesulaukęs naujos valiutos injekcijos dešimtą dieną. Nors žinoma tabako nupirkta dar kokiai 12 dienų, tai bent tas šlykštus narkotikas nenervins. Valgyt visada namie yra. Už internetą apmokėta iki naujų. Keista ta piniginiais vienetais paremta sistema. Ne visi moka ją žaisti, o man gavosi fuksais. Pensija iki pensijinio amžiaus, tada dar didesnė. Visiems tai skaitantiems psichikos sutrikimus turintiems žmonėm sakau – imkit neįgalumą, kad ir metams, tai nieko neatima, o duoda purvino resurso jaustis geriau. Kiek žinau būtent šizofrenikai labai priešinasi tai idėjai, jiems atrodo kad kažką dėl to praras. Tai tikriausiai susiję su savo ligos neigimu. Kaip jau minėjau – išprotėję visi, tik ne visi pereina plonytę mėlyną liniją ir patenka į durnyną, kuris jau juos sužaloja galutinai.
Ar reikia laukti rytdienos, kai ir šiandiena nuostabi, dėliojant mintis į tekstą aš atsipalaiduoju ir sudėlioju taškus ant i. Geriau jautiesi kažkaip išrašęs, išaiškinęs pats sau kas tavyje verda. Kartais pikta, kartais skaudu. Bet turi jausti visą puokštę emocijų ir dar pripažinti kad šiaip esi debilas. Toks paprastasis – simple debilicus – realybė kasdien duoda krūvas šansų, o viskas plaukia pro šalį. Gal ir gerai, kaip moko mane vyresni draugai, būti viena diena. Aš kaip narkomanas taip ir turiu gyventi – šiandiena, ir ją būtinai praleisti blaivas. Net be nealkoholinio alaus.
Olanzapinas gertas ilgus metus per psichozes, durnyne ir po, man sugadino širdį. Tai pat sunešė didžiulį antsvorį ant pilvo. Niekaip neprisiverčiu daugiau judėti ir sportuoti. Tik vis mintiju planą nueiti padėt gaminti žvakutes, ten yra ir fizinio jo, kuris man labiausiai ir patinka. Tai užsiliko nuo scenos techniko laikų, man patinka manipuliuoti materija, jei dar prie to prisideda kažkiek protinio darbo, tai iš vis kaifas.
Ką dar galiu pasakyti? Žiema bus keista, realybė toliau žais pandemijos kozirį, norėčiau kad crypto valiutos varytų dugnan ir dar prasidėtų pagaliau krizė, sprogtų nekilnojamo turto burbulas. Visi pasąmoningai to laukia, tik nenujaučia kada. Keistas žmogus padaras vis belaukiantis apokalipsės, nesugebantis džiaugtis tuo ką turi. O turi realiai viską. Dar daugiau smarkiai. Čia LT męs pasaulio one percenteriai, grietinėlė, o nuolat skundžiamės ir sprendžiam nesamas problemas, tokias kaip vaivorykštės debilizmas, narkatos chuinia. Pamiršdami apie sužlugusią švietimo sistemą ir daugelį kitų blogių aplink. Lietuva per maža kad turėtų daug gerų politikų, todėl vis ir maudomės tai dešnėje tai kairėje politinio spektro (iš kurios nei viena net nepaši į išgrynintą kairę ar dešnę). Gaila jaunimo. Gaila ir nieko nebesuvokiančių ir piktų pensininkų. Gaila visos šitos didelės valstybės aparato imitacijos, biurokratijos. Kartais taip gera, kad turi kam paskambinti, turi su kuo susitikti. Dabar interneto per maumenėlį prievartaujama karta vargšai, jiems virtualu susilieja su realu. Kaip jau esu čia minėjęs – mes esam pirmieji kurie programuoja tavo ateitį, esam ir paskutiniai. Pats vis misliju atsijungti nuo FB ir twiterio, kuo mažiau pasilikti kanalų, panirti į vieną iš tiek metų mintijamą projektą ilgam ir išnirti su juo padarytu ir geriausia dar numestu antsvoriu.
Ramiai kapoja dub techno, nuostabi muzika rašymui, skaitymui, darbui. Paleistas slsk naujas klientas nicotine nestriginėja taip kaip orginali beta. Dar tik belieka pasileisti airdc++ ir vėl visa dalinimosi mašina bus užkurta. Šiemet žiauriai daug šildo, niekada namie nebūdavo taip karšta 🔥 suka pinigus padonkai. Atsakytų man nihilistai, o tipo tu nesuktum jei galėtum? Ne nesukčiau, esu tas vienas iš nedaugelio kuriam turtai nedaro įspūdžio, kam tau tas telefas už štukę jei tu jo neišnaudoji? Kam tau ta nauja mašina jei nuo sankryžos nemoki pajudėt? Kam tau pinigai jei jiems neleidi tekėti laisvai?
Vėl sunku fotografuoti, norėtųsi būti kasdienos metraštininku. Užfiksuoti rytą vakarą. Mokytis daugiau apdirbimo, manipuliacijų, ryškumo ir kitoniško glitcho paieškų. Laukia ir knygos vėl nupirktos naujos. Namų biblioteka vėl pilna. Perskaičiau kelis apsakymus murakamio kol win ilgai tikrino RAM, tikrai patiko, reiks ryt vėl nirti pas jį. Dar klausau Čepajavą ir Pustota Pelevino rusiškai, irgi puiki knyga, kažkada dovanota amžiną atilsį arbūzgalvio ir pradėjusi pažintį maną su Pelevinu.
Atrodo kad šią krizę psichikos įveikiau, dar belieka susinormalizuoti miegą ir vėl tapti produktyviu interneto dalyviu, o gal kaip tik mesti lauk dopamino kilpų paieškas ir užsidaryti tyrinėjant, pasilikus mažiau kanalų. Jau senai visiškai neseku LT realijų ir taip man daug geriau, ir taip viską sužinai ar iš močiutės, mamos, ar iš brolio, ar draugų. Nevartau lietuviškų portalų, seku vieną žmogų kuris rašo naujienlaikraščius ir kasdien discorde padeda einamas naujienas.
Olanzapinas yra šūdas, bet kartais būtinas, daug geriau kas dvi savaites susileisti cisordinolio, kurio beveik nejaučiu. Stebuklingas aliejukas, kad nelikti vienam prieš priešišką pasaulį be kitų.
Kambarys iščiustintas ir sutvarkytas, pajungta beveik visa dalinimosi sistema, apsistatęs pagal muziką šokančiomis lemputėmis, mirksinčia visaip ilga girlianda. Viskas gerai, turiu kavos arbatos. Telefonas tyli, lgs neskambina. Sukasi jau PBB muzikytė, vis eina laiškai – dažnai praleidžiami neskaičius. Pildomas naršyklės vivaldi rss srautas naujom prenumeratom puslapių ir blogų.
Vakarop paleido olanzapino sunkumas, vėl jaučiuosi gerai ir daug ramesnis, labai galingas šis vaistas, bet man atrodo sprendimas tikrai ne vaistuose, o susitaikyme su savim, ligos aštrėjimo pažinime ir per ilgus metus ir žiaurias kančias išmoktas nusiraminimas, kad ir su xanaxu, lorafenu, depakinu, cisordinoliu, ir pakeliant iš ryto save su didelėm kofeino dozėm ir raketiniu kuru parkopanu. Kasdiena nuostabi, spalvota, graži, žaisminga, atstatanti, nuleidžianti, vis primenanti apie beveik beribes galimybes. Išmoktos naujos pamokos kasdien, sužinota kažkas naujo, sudalyvauta soc tinkluose, išplauti indai, kava, arbata, skanus mm maistas, aplankyta parduotuvė, Laurent Garnier vis serviruojama pati geriausia muzika. Laukimas, tikėjimas, galimybės ir valios likučiai, magiški sprendimai, jau gal net septintas jausmas. Noras būt ir padėti, supratimas kokiu mažu ratu viskas sukasi. Leidimas sau būti be plano, poilsiaut, šeštadieniauti, išmokus rašyti klaviatūra beveik aklai.
_______________________
Užmigau link 2400 pabudau 0430, jaučiuosi tikrai pailsėjęs, susimaliau kavos, antrą kartą užsipyliau žalios arbatos, laukia dar viena lietinga diena, krapštymasis prie pc, knygos skaitymas, pasisveikinimai su draugais, bandymas paleisti WP ant Raspberri pi 4, peržiūrėjimas 0day torrentų. Nuotaika puikiai rami, dar vis jaučiasi, bet jau nesunkus olanzapino raminimas, dvi tabletės parkopano.
Jums irgi gražios dienos.
