Miestas teikia anonimiškumą, neprašytą bet privalomą, tikrai kiekviename troleibuse ir pastate neturėsi draugų ir pažystamų. Krizė tikriausiai posūkis atgal į žinomumą, gal pagaliau daugiau žmonių norės gyventi ne mieste, o užmiestyje, gerti tikrą gyvą alų ir mažiau nervuotis dėl to ko pakeisti negali, bet dantimis ir nagais kovoti už savo aplinkos grąžinimą ir išlaikymą tokios nuostabios kokia ji yra.
Lietuva viena pačių pačiausių valstybių nes:
Joje gyvena pačios gražiausios merginos
Kurios kalba nuostabia, gražia daininga senoviška kalba
Gamta visur net Vilniuje visada šalia
Jai bažnyčias statydavo šventose vietose tai Vilnius šventas miestas
Pigiausios pasaulyje mašinos
Daugiausia švento mineralinio geriamo vandens
Nuostabus klimatas
Draugiški ir labai geri žmonės
Gaila kad daug darbščių žmonių jau užsienyje, bet kai kurie iš jų grįš, pasisėmę patirties, padėti lietuvai.
Aš džiaugiuosi, kad gyvenu tokioje nuostabioje šalyje ir ruošiuosi pradėti kovoti su tais kurie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus, vagia (kaip žiurkės) iš savų, meluoja ir išsisukinėja.
Niekaip nesuprantu kodėl Lietuva neįsileido rusų juokdario, tankų tranzitą leidžia o juokdario ne (ar ne keista). Rusija Gruzijos konflikto metinių išvakarėse ir per jas aiškiai rodo savo nagus ir kur jie nukreipti, nafta družbos dujotiekiu nebebėga, mašinos irgi į Rusiją ir Kazachstaną keliauja sunkiai. Manau kad Lietuvai reikia pamiršti pono Landsbergio nesveiką rusų baimę, nustoti priiminėti įstatymus dėl kažkokios žalos gražinimo ir pamiršus senas skriaudas pradėti kurti naują santykių lygį, Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Rusijai kaip ir Rusija Lietuvai, tik deja Lietuva yra maža ir Rusija gali ant mūsų spjaudyti ir mindžioti arba visai užmiršti ir nutraukti santykius, Lietuvoje dažnai pamirštama kad męs daugeliui esam labai labai maža valstybė, apie kurią dauguma, net nieko nežino, galima sakyti maskvos priemiestis, mūsų tikrai negins nuo Rusijos nei Nato nei EU, o jai ir gins tai tik liežuviu.
Paskutinės skaitytos knygos: Max Frish (maksas frišas) Homo Faber. Suradau šią knygą dar gulėdamas ligoninėje, mažoje jos bibliotekoje, užkabino aprašymas knygos gale. daktaras iškarto pastebėjo ir pagyrė ją (man net keista buvo kad jis ją žino), kita daktarė užėjusi norėjo apžiūrėti “kas gi tai per knyga kurią daktaras gyrė”. Ligoninėje jos perskaityti nespėjau bet pasirodė kad namie turim ją pačio pirmo leidimo, pasirodo močiutė jos ieškojo per visą lietuvą.
Kas tai per knyga? technologinio žmogaus kritika, susvetimėjimo ir tuštumo aprašymas. inžinierius įsimyli savo dukrą apie kurios egzistavimą net nežino, o gal nenori žinoti. Autoriu leidžia sau daryti labai ilgą ir vaizdingą įžangą į veiksmą, dabar retai kur tokias sutiksi, visi skuba apšaudyti skaitytojus visokiom grožybėm. Trumpai tariant knyga tikrai labai gera. Net labai. Rami, tekanti ir niekada nepaleidžianti ir reikalaujanti.
Antra knyga: Don delillo kosmopolis Šios nepabaigiau. Autorius puola visomis savo jėgomis nuo pirmo puslapio, romanas pasakoja apie vieną multimilijardieriaus kelionę niujorku, knyga irgi tikrai gera, greita, aštri, pikta, amerikoniška, greito vartojimo, apie greitą vartojimą, greitą seksą, greita praturtėjimą ir greitą praradimą.
Klausiau daug muzikos, bet supratau kad nelabai verta muziką aprašinėti ir vertinti. geriau įsijungti http://www.deepmix.ru/ ir pasinerti į technologinės muzikos vienodumą. jau perkopė kolekcija 600GB ir jos darosi visiškai negaila, nebent poros Vy sudarytų rinkinių, visą kitą susirinkčiau iš naujo.
Pagrindinė visa ko kaupimo priežastis: kitimo baimė, kad tai ką turiu išnyks ir to nebebus galima susigrąžinti. Berods ir ją nugalėjau. Jai kam įdomi mano muzikos kolekcija, užeikit paklausyti ir pasiimti kas jums patinka ;]
4 thoughts on “Pabaigiau knygą, pradėsiu naują (round <---and---> dnuor)”
Pritariu del issakytu minciu apie LT vs RU
pimpalu matavimosi varzybos, nesmerkiu tiesiog iliustruoju
kalbi apie LT, lyg mes butume visiskai kitos planetos gyventojai.
As nekeliauju, bet turiu google ir manau taip:
iperkami aviabilietai, darbai ir atsiskaitymai internetu, kad mano namai – yra zemes planeta. As uz labai blaiva saves ir kitu kritini vertinima, taciau pries bet kokia diskriminacija – nors ir nepritariu kvailam ir ikiriam iki isprotejimo lindimui i akis su savo seksualine orientacija, rase ar kuno spalva. Kodel negalim tiesiog but tokie kokie esam, manau yra zymiai idomesniu dalyku kuo galima uzsiimti, stebeti, atrasti, tyrineti…
Tu nenori būti Lietuvis? Aš tai noriu ir man patinka mūsų kalba kartu su raide š. Aš už blaivų savęs ir kitų vertinimą tai jau visai nieko nesakantis sakinys, aš už neblaivų ir blogą vertinimą ;] o kvailam ir įkyriam tai jau žiniasklaidos suformuota nuomonė. O kokie tie įdomūs dalykai? tu nori pasakyti nefaina tyrinėti gėjus ir negrus? Bet aš savo tekste net mintimis neužsimenu apie gėjus ir negrus.
Aš noriu būti žmogus. Gyventi žemėje (kolkas perdaug pasirinkimo nėra). “Už blaivų” turiu omenyje: bebaimi, kiek galima mažiau suvaržyta ir kitų paveiktą. Blaivus/neblaivus, tai paimta platesnė paties vertinimo skalė. Dėl žiniasklaidos pritariu, po Tavo pastabos susimąsčiau apie tai. Man įdomūs dalykai yra tai apie ko nežinau iš srities kuo domiuosi.
svarbiausia stengtis;]