Vakar jaučiausi siaubingai, kartais taip man būna nuo cisordinolio. Miegojau ir dieną kelias valandas, ir vakare link valandos ⏰ ir jau prieš 2200 nuėjau miegot, atsijungiau tuojau pat padėjęs galvą ant pagalvės. Pabudau naktį, sunkiai nuėjau į 🚾 dar užmigau ir po trijų jau keliuosi. Kava, skani mėtinė žalia arbata, jau berods ketvirtą kartą užpiltas žalias pu-erh. Sukasi:
https://neoouija1.bandcamp.com/album/decima-circuits-cottage-industries-10
Aš jau jaučiuosi guvesnis ir geriau, žinoma ritmas išsibarškinęs bet bent nėra to žiauraus sunkumo, mirštančių minčių galvoje ir noro tiesiog vaikščioti pirmyn atgal. Vakar šiaip taip aptvarkiau kažkiek namus, tik grindų neišploviau, buvau nuvažiavęs iki skytech pasiimti kelių usb c laidų, gero xiaomi pakrovėjo, keturių AAA batareikių. Praėjau pro centrą, jis apmiręs ir beveik tuščias, užėjau į bandelinę – krosasanas 1.5€ – žiauriai brangu – kažkokia kanapių parduotuvė, užsidarę keisti ženklai legendiniai.
Noras būti nesvarbu kas ir nugalėti vaistų žeminimą, mm sako nesileisk tada, bet aš jau bijau tos psichozės pakilimų, ir žinau kad leidžiantis atsistatai greičiau jei ir nuvažiuoja stogas, organizmas priprato prie daužiančiųjų, negeriu tik olanzapino – tas visai piktybinis vaistas, ilgiau negėrus ir išgėrus kad ir 10mg daužo nevaikiškai.
Ponas Grškvčs pasakojo kaip kažkada senai savo tėvo šizofreniko vaistus pavogė ir užsimetė ne po vieną su amfetaminu kažkur statybos technikumo bendrike, sakė dvi paras pratarčel ten nesugebėdamas išeiti su chebra ir žvengdamas. Man tai skambėjo nejuokingai, bet jau jis toks. Ir dabar negali be alko, nuolat pila, nuolat skundžiasi, kažką vapa tu mano draugas ir aš labai geras žmogus. Čia nesenai kažką aiškino kaip nuvarė pasipisti su kažkokia boba už miesto į viešbutį, tai visas pasakojimas nuolat kito ir toks nerišlus kad net nesupranti apie ką jis, tik turbūt kažkiek tiesos. Jo auksinis – tai man reikia pistis. ble ble, aš net nebenoriu tos nešvarios temos.
Čia tikrojo glitch arto ir kelios mano HDR.
Teisingumas būt ir nesirišti, žinoti kad bus ir sunku ir labai labai gerai, leisti sau būt ir džiaugtis nuostabiom dienom, jau praneša šalčius, gaila be sniego.
Likimas leidžia tau prisiminti, kad esi dalelę – dulkelė amžino kitimo plano, ir nykimas visur aplink, tik reikia apsidairyt. Tie kurie turi daug ir tie kurie nebeturi nieko, tiktai save, kaip prasisukti ten kur tu nerūpi? Kaip pateisinti sistemą naikinimo ir apgaulės, šizofrenija miesto sprendimuose, šizofrenija tarptautiniame lygyje.
Geras video apie kortų žaidimą kurio kortas turėjau bet niekada ir nesužaidžiau:
dar vienas geras šizo paveiksliukas:
Išsitryniau FB, tiksliau ne išsitryniau o deaktyvavau, kad liktų messenger – defacto bendravimo standartas dabar. Iš karto prie kompo ramiau, nereikia bandyti patenkinti savo dopamino kilpų priklausomybės. Tagi nei Twitter nei Facebook dabar nebeturiu, reikia pakeisti ir šito puslapio nuorodas. Kasdien kažkas kinta, kasdien tikslumas mažėja ir viskas laikosi ant paskutinių siūlų.
Ai beje atsirado mylimas šaukštukas 🙂 Dar pamiegojau nuo 0700 iki 09 su kapeikom. Vėl užspaustas, arbatos, kavos, kelias cigaretes. Laukia diena be plano. PC vakar išspjovė memory management BSOD ilgai krovė sau info ir restartinus vėl veikia. Paskaičiau tai gali ten būti nuo ramo, driverių iki GPU driverių, tai kaip ir nėra kaip tvarkyt.
Mastodon social jei paleidi tai visa naršyklė pradeda laginti, nieko gero, bet gal ir geras toks soc tinklų galas. Atgal į pradmenis: blogai ir RSS ir kitų prižiūrimos sistemos. Reikia paskaitinėti knygą. Nicotine dar neleidžiu, bet turbūt ne jis šaknis viso beleberdiškumo.
Kai kompas bet kada gali kibti, visai kitaip žiūrai į tai ką darai.
Jums geros dienos, jau greitai ant Vilniaus minusas, gaila ne baltas.
