Atsikėliau kaip ir dažniausiai šiom dienom tik apie 1200, puoliau tvarkyti virtuvę nes jau buvo apšnerkšta, indai neplauti, viryklė baisi. Sutvarkiau, parsirado mm išvaliau jei kambario langą, ji susitvarkė kambarį, pagamino super skanaus vištienos troškinio 🥘 pavalgiau, paskambino lg, pašnekėjau, susirašiau su grškvčm, išlindau parke išgert kelių alaus. Dabar pasidariau kavos ir arbatos ir nežinau tiksliai kas dienoje buvo gerai, bet kažkas buvo, gal kad apsitvarkiau, gal kad tiesiog pavalgęs, išgėręs porą alaus ir galiu sau leisti būti vakare ir lysti in naktį 🌃
Niekas nestabdo gero jutimosi, niekas nereikalauja nieko, nėra jokių planų rytdienai, taip paprastai ir aiškiai – laisvas laikas būt. Dabar vis kartais pagalvoju, ant kiek man pakinta realybė kai artėja psichozė, kokia ji tampa nesvetinga ir klaiki, dabar ačiū dievams to nėra, atrodo viskas gražu ir reikalinga man pačiam, taip būtų gera sėsti į mašiną ir važiuoti kažkur su kokiu bendrakeleiviu klausant naują muziką ♬ realumas tvirtas, aš patenkintas esama padėtim, kad ir negaliu išvažiuoti su mašina 🚙.
Klausau:
Perskaičiau dar vieną Murakamio apsakymą, kažkaip lėtai pastaruoju metu plaukiu knygomis, reiktų pagreitinti tą tempą.
