Būna kad atrodo kad tuoj pat viskas baigsis ir nusiris asmeninės pasaulio pabaigos rutulys nuo kalno. Kaip – net pats nesupranti, bet jauti kad jis kabo virš tavęs ir tik kažkokio stebuklo pagalba nerieda. Atrodo kartais kad jį nubaido neteisingos mintys, kažkokie rankų judesiai, bet jis laukia, kada nuleisi rankas ir jis čiups ir sudoros tave, liks tik faršiukas iš buvusio būvio. Tam reikia padaryti fotomanipuliacijų – prisiminimui kaip buvo gerai traukti į save visą gyvumą ir pulsuojančią šviesa aplinką:
