Miegojau keistai, daug sapnuodamas, pabusdamas naktį pavalgyt ir atsigert, pabudau 0800 ir misliju kaip protingai praleisti dieną be alaus, išmani apyrankė parodė kad bendrai gilaus miego nebuvo. Ryt vyks fantastų konventas, gns daro garso instaliaciją ir pačiam vakare Dj nevykeles tūsas. Dar vyksta ir lofto festas ir šiaip tikrai daug visko mieste. Norisi kažkaip išjudėt, prasijudėt ir akim ir ausim sumaitinti kažko naujo. Tuo pačiu norisi nerti į knygas 📙 sutvarkyti gražiai namus ir tekstu palikti kažką svarbaus. Tiek daug visko nori kad tai stingdo. Reikia apsidėlioti planus, reikia kažką veikt ir tikėti geruoju variantu, tik taip jį ir gali prisijaukinti.
https://www.patogupirkti.lt/knyga/krepsininko-dienorasciai.html – visai nieko skaitalas pagardintas nepilnamečių seksu, heroinu ir pedarastais, susiskaitė greitai, knyga ne stebuklinga bet įdomu pamatyti USA taip kaip jinai buvo ir yra – šlykšti skylė.
Stalą reikia apsitvarkyt, reikia grindis ir viryklę išmazgot, reikia langus išvalyt. Reikia daryti viską lėtai ir užtikrintai, neužstringant nerime. Norisi kažko, gal savos grupuotės su keliais žmonėm, kad nebūtų liūdna vienam eiti į visur, bet nebe 18 jau man ir visi santykiai su klubais užraukti. Taip realiai pagalvoji tai visi draugai narkūšos alkoholikai, aš dar kažkaip laikaus, nemėgstu mirtinai nusilakt, o drugsų bijau dėl psichiatrinės besiverenčių durų naudojant juos. Gerai kad čia išlaviravom tą trade free kanapėlę – bet realiai buvo nemalonu. Nieko gero ir ją suvartodamas nepadariau, kai tiek metų hackinai tą reward mechanizmą jis nebevalit, lieka tik pikta paranoja. Milteliai uostomieji tiek brangūs, kad nekyla noras jų ragaut, kaip iš vis chui znaet kas ten, o pigusis amfukas man toks peilis, kad iškart tikriausiai atsidurčiau kur durys be rankenų.
Kitoks veikimo būdas, kitokie tikslai. Kompas beveik pilnai upgreidintas, reiktų jau vėl naujo disko HDD in visą masyvą. Tikėjimas, kad ne tu turi nugalėti, tu turi labiau pajusti kur vėjas pučia ir susitaikyti su savo kaip jaučiančio ateitį jau nurimimu. Galvoji, vėl du pažįstami vasaroje, aš ten tikrai nenoriu. Išmokstu atsigauti pats: per nemigą, per vaistus, per palaikymą kitų. Likimas davė šansą pasukti realybės laukinį obuoliuką tarp pirštų ir parodo tą grąžųjį galutinį tašką iš kurio matosi kaip tave ištaško. Tiek norėtojų ribinių patirčių, o aš tiesiog noriu darbinio ritmo, kažko bėgančio per dienas ir jas rišančio į kažkokią keistą istoriją kurią pamiršti. Tikrai džiaugiuosi savo gera atmintim, matau kaip žmonės pamiršta kas buvo, arba bendrai prisimena visai kitaip nei tu, arba pamena tiesiog emociją o ne faktą.
Gyvenam taip kad nebegalim geriau, todėl ir ima eižėti babilonas 🎈 bet jis eižės ilgai ir nuobodžiai, o aš turiu pateikti tam muziką piratinę, koduotus ryšio kanalus, susirasti naujų draugų. Kai kas sako kad tai kaip tau virš 30 neįmanoma – aš sakau įmanoma. Jei esi draugiškas, įsiklausantis, tikintis geruoju draugystės poliumi, nereikalaujantis ir svarbiausia neteisiantis.
Duotas begalinis tinklo pasirinkimas išsiverčia į bloguosius tinklo efektus, tiesiog tai kas svarbu skęsta juokdarių ir kikenimo jūroje. Tie kas neskaito knygų bendrai yra kitokie, jie mažiau suvokia realybę ir dažniausiai ją mato per įkalk alko ir nušlifuok dūda prizmę. Kaip keista kad tiek vartojančių aplink, kuriems jau atsako realiai organizmai nuo gėrimo. Realiai pažinojau tik vieną žmogų kuris rūkė žolę negerdamas – visi kiti pila in sistemą beveik viską ką paduosi – ar tai neaiškus ratas, ar kažkokie milteliai ir labai nori xanaxo kad lengvesnis moralinis pachmielas būtų. Bet kam juos teist, jie tokie ir jau nepasikeis, gerai kad aš galiu sau leisti kartais kelias alaus. Tik žinau kad jei alus, patogus socialinis santykis su aplinkiniais tai labai greitai galima nusidžiaugti iki marichuanos neaiškios suktinės ir bendrai išskristi kur jau nebemalonu. Žolėje kaip ir DMT realiai tuščia, pabandyt galima, bet kad būtų ten stebuklai tikrai nėra taip. Man taip patiko kad visi kuriems daviau traukti dmt to daugiau nebenori. Galutinis taškas iš kurio matosi tik nejauki tiesa. Sukiesi čia kaip musinas aplink liustrą ir pariniesi kiek reiks mokėti už elektrą dujas, o narkotikai palaiko savo kainą. Likimas mano paprastas – tikėt, kad kai viskas baigsis trumpai apžvelgs visus variantus. Suprasi kad pasirinkai sau ir kitiems geriausią.
Pamoka paprasta – reikia tikėt neįkalbinamu grožiu aplink ir bandyt jį visomis priemonėmis pagaut ir užfiksuoti kitiems, išspaudžiant kažką saldaus ir tikrai gero iš savo vienišumo minioje.
Nauja zoomerių karta ištvirkinta interneto, jiems jis jau realybė, vyresniems jis for lulz. Keista matyti kaip jie užhiptnotizuoti ekrano tiki kad kažkokiu mistiniu tiktoku pralinksmins visus. Kai visas pasaulis visus verčia juokdariais ir savo gyvenimo afišuotojai ir pardavėjais, realiai turi kuo mažiau save dauginti ir skelbti, didžioji dalis lurkintojų net nepaspaudžia pingo knopkučių tik stebi 👀 kaip keičiasi srautai ir laukia dopamino kilpų kaifuko. Atsipalaiduok, aprašyk savo dieną, savo nuotaiką, savo planus. Sraute nieko nėra gero – viskas tik tam kad tave atitrauktų nuo akinančio grožio aplink. Visi turi fotoaparatus, o realiai gerų nuotraukų net mažiau nei būdavo. Viskas nučiulpta dirbtinio intelekto kuris jau kastruotas ne kartą koorporacijų išsigandusių tinklo efektų ir jo ateities numatymo ir ateities kūrimo.
Stipri arbata jau beveik pykina 🤢 Antrą einu pas Vtt padėlioti stebuklingų naujų kortų. Kažkaip iki galo nesuprantu ir tuo pačiu šiandien esu visiškai aiškiai permatomai ryškus savo supratime. Atrodo ant visko gali dėt b, bet man tai niekada nesigavo, noriu judėt, krutėt aiškintis, dalyvaut, stebėt, tirt ir galų gale nurimti vakare į keistai ryškius sapnus kurie taip staigiai ryte užsimiršta.
Vakaras
Pas Vt padėliojau kortas, visai patiko, sudėliojom dekus ir sumetėm tris partijas, gaiviną protą tos kortos ir visai fainai laikas einas. Parsiradus namo laikas lyg sprogo 💥 vat jau dešimt. Viryklė smarkiai praploviau, pavalgiau visokio neaiškaus šaldytuvo turinio ir sėdž su PBB muzikėle, miegot nesinori. Padariau kažkiek fotografijų jau po saulėlydžio. Eidamas pirmyn atgal klausiau Sorokino Teliuriją. Keistai einasi miestu kai ausyse visiška ateities rusijos distopija. Atrodo nieko daugiau nereikia. Ramus vakaras 🌃
Skani kava iš moka paračiuko, lėtai besisukanti muzika, galvoje rytdienos rytas ir jau kažkiek po klaustuku mano lėkimas visur in miestą.
