Atsičiuchinu apie 0300 kažkiek, bandau darytis kavos su aparačiuku, viskas krenta iš rankų 🤚 aš net nesuprantu ar buvau atsigulęs į lovą, sunku žiauriai, priešui nelinkėčiau tokios savijautos, vakar pamenu gėriau 10mg olanzapino ir 3mg melatonino, berods link 2400 skambino grškvčs, pakėliau ir aprėkiau ar jis durnas taip vėlai skambinti, jam kaip visada jau šikna, jau tuoj mes gerti ir t.t.
Blemba man realiai klaiku ką aš veikiau kokias 3-4 valandas, matau lova paklota ir nesuprantu ar miegojau joje, jaučiuosi pailsėjęs ir atsigavęs, padėjo kava iš aparačiuko ir stipri arbata 🍵
Gerai būsena gaivaliojausi apibūdina žodis klaiku. Reikia pačiam savo vartojamas atsigavimo priemones panaudoti: reality ☒ viskas berods gerai, transliavimo stotis veikia. Pamenu kaip vakar beveik nesąmoningai rijau ledus, jie man krito nuo pagaliuko – beveik haliucinacija, tik tokia tikra.
Siaubinga kokiais vaistai mane gydo – žiaurus noras ėsti, saldaus, šalutinis poveikis jei suvalgai virš 20mg daugiau nei baisus ar siaubingas.
Bet kaip sakau pasičekinu, dar čia, dar realybė tvirta tai galiu parašyti apie mokyklą, šiandien gi rugsėjo pirma.
Aš baigiau Simono Daukanto universitetinę ale mokyklą, baigiau labai aukštais valstybinių egzaminų rezultatais, ir visko gavau maksimaliai kiek svajojau, tai buvo antra mano mokykla, pirma buvo antakalnio gimnazija dabar, tada 18ta – Mamontovo ir daugel kitų žymūnų kalvė. Man mokykla tikrai patiko, o kai perėjau į naują liko viena paskata eiti: mokytis ir tręšti iš turtingųjų cigaretes. Vienas klasiokas mnts irgi buvo likęs antrais metais kaip ir aš, nes 18toje 11toje klasėje jau nėjau į mokslus o dirbau klasioko atidarytoje ale firmoje, prekiavom dėvėtais monitoriais ir turėjome internetą, siuntėmės muziką per pirmąsias dalinimosi platformas, įrašinėjom CD ir šiaip bendrai gerai leidom laiką. Tada jau kiek pamenu vartodavau karts nuo karto, mano būsimas šefas gns kažkada pagamino iš kolbų bongą visi kažkur įpūtėm, jis matė velniukus šokančius ir nuo tada metė rūkyt, aš nustojau kalbėti ir savo tuometinės merginos buvau parvestas namo. Jau tada man dinginėdavo kalbos dovana nuo narkotikų. Kaip tai buvo fucking senai, jau lg klasioko turbūt nėra ir gyvo, telefonas mob išjungtas, jį kažkada lankiau vasaros g. raminau, irgi tvarkydavo kompus, nuo vaistų buvo žiauriai stambus.
Kitoje mokykloje mokiausi ir kažkada pradėjau traukti sode augintą LT kanapėlę, pagavo mokyklos apsauginis kai apie tai pradėjo sklisti gandas, išsuko nuo direktorės norėtų kviesti mentų mm – sako taip čia ta lietuviška, ta pati kur auga kur jūs jį pagavot ant šlaito. Ždž matkės egzą gerai išlaikiau nes iš vakaro su l-v prirūkėm ir žvengėm kiek lenda pas mane kambarį klausydami žinių radijo ir vieno iš vedėjų čepsinčio. Man jis davė skaičiavkę kuri paišo grafikus, tik ji man nepadėjo, nes brolis vakare numažino jos ryškumą ir aš tai pamačiau tik egze ir pasiryškinti nemokėjau,
Kai pagalvoji tai vienas geriausių laikų yra mokykloje, aš buvau ant tiek ale kietas kad net dalyvaudavau patyčiose. Jau tada organizuodavau aparatūrą šimtadieniui, padėdavo ponas pdl iš fantastų klubo legionas. Jis turėjo 4x500w aparatą. Pamenu kai sode atvežtas 1KW eidavo kiaurą parą kai mes bičindavom.
Žlugusi sistema
Labai daug priklauso nuo mokytojų. Aš lankiau ir matkės ir lietuvių korepetitores, lt iki šiol nemoku ir nenoriu mokėti teisingai rašyti 📝 Matkę jaučiu ir suprantu beveik iš vidaus. Dabar labai trūksta mokytojų visur, o nuo mokytojo priklauso ar bendrai tau pavyks suprasti kažką, aš pvz nei chemijos nei fizikos beveik visiškai nesuprantu. Nors mm chemiją baigusi ir bandė mane mokyti, ten man tamsus miškas.
Likimas palankus ir tiems kurie nesimokė mokykloje. Realiai pirmūnai mažiau pasiekia nei dvejetukininkai ir vidutiniokai, pirmūno kelias dažnai sunkesnis nei kitų. Mano klasės pirmūnas iš 18tos tai operuojasi smegenis dabar berods vis. Simono Daukanto bendrai nežinau kas kaip, bo tik su vienu palaikau santykį kažkiek.
Mano mms aklųjų ir silpnaregių mokykloje apie 150 personalo ir 50 vaikų – realiai baisiau nei baisu. Lt atsilikusi beveik pilnai su savo švietimo sistemos moraliniu ir finansini bankrotu. Prisimenu kaip man klasioko iš Simono Daukanto tėvas drausdamas man eiti į elektriko kursus sakė: būk mokytoju, jo blemba skubu ponas Šprv, geriausias LT sexologas. Vat prisiminiau ir dar vieną klasioką
Prisimenu ir kaip sutikau Vy, dabar galvoje visiška nostalgija, liūdna nors kauk, bet gi esmė džiaugtis kas buvo gera, ir prisiminti kad viskas baigiasi.
Pagalvojau kad CPU man atsinaujinti neverta, jei pilnai atnaujinsiu PC po metų kitų, nes gi kitas slotas berods, tai realiai reiktų pirkti GPU gera kaina, bet ir jos realiai nereikia, nesu aš toks turtingas ir leisčiau tikriausiai tik kokį paišymo Ai bet jo dar AMD plokštėm nėra. tai ždž laukimas.
Smilksta burnoje patraukiama kartais trečia cigaretė iš ryto, dieną reiks kalti xnx kad numigti. Realiai visas mano ritmas šipuliais, o ateis ir depresyvus periodas kada miegosiu po 12-16h.
lg darytos vakar vakaro nuotraukos
Aš berods keistai atsigavęs, niekaip nemoku sau padaryti atostogų, gal kelionė mėnesio gale latvijon su dlm padės atsigauti, noriu ten prifotkinti krūvą akim nematyto vaizdo, reikia kažką organizuotis tam, butas jau užsakytas, autobuso bilietai yra, reikia aplankyti kokius muziejus ar šiaip kažką.
Pasaulis einant laikui, senėjant, blaivėjant juodėja. Supranti kokia realiai šikna, koks keistumas būt, ir kiek daug neužbaigos kovos yra. Šitas rusų menininkas gerai atskleidžia esmę:
Bet reikia nepasiduoti, žvengti tikėti ir laikyti save magiška būtybe. Realybė pildo svajones, todėl reikia svajoti atsargiai. Aš dabar gyvenu savo svajotoje realybėje, tik su visais padažais, visais pagardais.
Kitoks tikslas būt, kitokia realybė kuri jau man nebesuprantama kažkiek, bet aš arba bebaimis arba nebylys. Kartais reikia patarimo: atsipalaiduok, nebėk, sustok, reflektuok, susipažink su kažkuo nauju, kasdien kažkas ant tiek naujo visame informaciniame šiukšlyne. Leisk man būti tvirtam prieš beprotybę. Kai manęs medicinos studentai klausia ar keistum kažką savo gyvenime, aš tvirtai atsakau ne, tai yra mano kelias ir aš praeityje nieko nenoriu tiuninti, galutinis spindintis esąmojo laiko šaltis ❄ gražus iki beribiškumo.
Visiems puikios, lėtai tekančios Rugsėjo pirmos, kuri sprogs kaip atominė bomba 💣 kamščiai, daugiau autobusų troleibusų, visi bėgantys skubantys ir aš čia kad padėčiau teksto galia be jokios agendos, jokio nusistatymo. Linkiu stebuklingos, rudeniškai vėsios, nuostabioje lūžtančioje esamojo laiko bangoje. Būnam ir džiaugiamės kartais paverkdami, kartais pasijuokdami.
