Dienoraštis, ar jis to vertas? Internetinis, viešas? Man atrodo vertas, gal kažkam surezonuos, gal kažkam patiks nuotraukos ir suteiks akimirką džiaugsmo, Viskas paprastai ir aiškiai.
Kai sergi psichine liga reikia smarkiai prisižiūrėti, streso dažniausiai visiškai neperneši, narkotikai irgi turi būti kuo toliau nuo suvokimo ir taip jau keisto. Tiek metų prarūkyta ir tiek mažai lieka atmintyje nuo marihuanos. Geriau ramiai ir blaiviai, kiek tai įmanoma. Leisti sau būt nesiekiant per daug aukštai, leisti sau suprasti, kad ir taip viskas idealu ir dar vienas daiktas ar pasukimas soc srauto suteiks malonumo – beprasmio ir naikinančio. Reikia visiems palaikymo, parašyt karts nuo karto, pasveikinimą dienos, savaitės geros palinkėt. Tai išlaiko santykį, tai leidžia nenutolt. Kai pačiam sunku atsigauti padeda labiausiai laikas, ir suvokimas, kad psichozė jau toks dalykas, kad meluos realybė tau – ekrane ar mobilaus ar kompiuterio, realybė bus keista ir prašanti iš tavęs neįmanomo, o reikia tiesiog atsijungti kuo daugiau ir eiti pasivaikščiot, ieškant neįkalbinamo, ieškant kadro.
Leisti sau būt, leisti sau nerimaut, nebandyt nusidaužt vaistais, tada kaip tik nerimas lenda nesuvokiamai. Kam tinka gali lankytis pas psichologą – man tai niekada nepadėjo, tiesiog gaila pinigų 💵 Kasdien ryte padėkojant už galimybę, vakare padėkojant už dienos kelionę. Sukalbant trumpą anonimų maldą, kartais tik jos tereikia, arba jei organizmas išvargintas tai ir cukraus ar šokolado gabaliukas gali padėt nurimt. Nėra realiai ko plėšytis, nėra kur lėkt ir skubėt. Tik dabar esamas momentas savo gražumu akinantis iki akių užmerkimo.
Visa taip taip paprasta, kai esi blaivus ir ramus. Gera būt, gera barkšėti klaviatūra, gera klausyt muzikos, leisti sau atsipalaidavus kurti galvoje keistą išsivadavimo planą. Ko trūksta? Atrodo visiškai nieko, arbata ir kava čia pat, tabakėlis ir. Lekiant per dieną ramiai, leidžiant sau apsidėlioti planus būt.
Kofeinas jau beveik nebeveikia manęs arba veikia atvirkščiai – raminančiai. Reiktų mažinti jo kiekį arba kuriam laikui visai atsisakyt.
(Ro) HEAVEN’S GATEWAY DRUGS – dream – groja per PBB, gera vis išsgirsti kažką naujo
Šiandien oras klaikus, pūga vėjas, norisi kažkur susisukti į mažą kokoną ir užmigti iki pavasario.
Kaip sau leisti daugiau kurti naujo? Ar teksto, ar nuotraukų, ar paprasčiausio laiko su knyga 📙
Mažas gabaliukas xnx truputį nuraminą, dar kavos, dar cigaretę, kaip kartais tai atrodo tuščia.
Antradienis
Oras nuostabus, išlipau iš lovos tik dešimtą. Aptvarkiau namus, nuėjau priduoti bonkių, močiutei vaistų ir apiplėšti parduotuvės. Dabar vėl namie ramiai sau medituoju kam skirti savo laiką, atrodo viskas paprastai bėga pro akių lauką ir norisi kažko sudrebinančio – žinau pora dūmų žolės ir vėl fazė ☾ geriau nereikia. Kai viskas taip arti patiekta vartojimui darosi baugu. Norisi kažkur pabėgt, tik tiksliai žinau kad nėra kur. Reikia ramiai toliau daryti ką darei prieš tai, jau nieko pakeisti nepavyks. Esu toks, esu priklausoma asmenybė, reikalavimas iš vidaus kitokių pojūčių, kitokios realybės kokybės. Suprantu kad negalima, bet noriu.
Ketvirtadienis
Miegu šiom dienom ilgai ir giliai, keliuosi su gera nuotaika, aptvarkau namus, susiunčiu naujus muzikinius torentus, perverčiu hacker news naujienas ir ramiai sau būnu. Patogumas būt. Lauke gražiai sninga ☃ Sukasi muzika iš PBB, kasdiena seka savo lėtą istoriją 📖 Aš patenkintas, ramus 🌏 laukiantis kažko stebuklingo, o tuo stebuklingumu net vaizdas lauke džiugina.
Geriant arbatą, vartant internetą, lėtai būnant kasdien, pabendraujant su keliais draugais, šeima. Neįkalbinamas keistas ramumas kurį vis bando pradrėksti neramybė: ieškok, dalinkis, pirk, norėk, žaisk, skaityk, rūkyk, dar arbatos ir t.t. Tikras gerumas būti toks neapčiuopiamas, kažkur netoli nuolat plevenantis. Tikint kad gali sau leisti nurimt, nebenorėt, atsisakyti vartojimo karuselės 🎠 Pabandyt išnaudoti ką turi iki galo. Skaityti knygas kurios laukia jau senai, žiūrėti tuos senai susiūstus serialus, spaudyti pasaulio valdymo pultą kuo mažiau. Padaryti atostogas nuo ekrano. O norisi vis būti žinioje, naujienoje, esatyje. Kartais daugiau tikrumo yra knygoje senoje, nei bėgančioje naujienų eilutėje. Viskas ramiai. Resurso yra. Tikėjimas galimybe uždega.
Leisti sau būt, leisti sau būt nereikalaujant maksimumo.
Lėta naktis 🌃 tikrovė tokia reali, kad net keista, lėtai spaudosi klavišai.
Penktadienis
Sukasi toliau drum & bass, pasivaikščiojimas su mm per sniegą iki skuduryno, vaistinės, bibliotekos, parduotuvės. Lauke visiškai nuostabu, norėtųsi prasinešti su galu varoma mašina 🚙 Laukia vieno kompo atvedimas į protą, nunešimas į vasarą cigarečių.
Skaniai geriasi pirma dienos kava, galvoje visiška ramuma pagardinta dviem alaus. Norisi pastaruoju metu jo, žinau kad anas plius svetima aplinka ir jei šalia žolė – sprogstamas rėžimas – negeras realiai. Namie saugioje aplinkoje galiu sau leisti pora alaus ir tai jaučiu greit vėl jo nebesinorės.
Tikrumas būt kai visko paduota per daug. Kai akys nespėja perbėgti aktualiais ir įdomiais tekstais ekrane, kai dar laukia geros knygos, kai muzikos lobynai net paviršiaus šašo nenukrapštyti. Rinktis kažką tiksliau? Kažką giliau? Norisi būti sau ramiai tikint, kad viskas paprastai ir aiškiai, kai esi blaivus, kai kažkiek apgirsti jaučiasi nostalgijos gaidelė būvyje. Straipsnis apie mano jaunystės muzikos revoliuciją:
https://www.wired.com/story/how-bloghouse-music-united-the-internet/
Kompas atvestas į protą, jaučiuosi tikrai gerai ir džiugiai, nostalgiškas senas dnb duoda savo. Nardymas po vakarą džiugina, praklampojau iki Vasaros g. atiduoti cigarečių klausydamas Sorokino Pūgą – gera atmosfera klausytis.
Šeštadienis
Vakar užmigau sunkiai, bet miegojau gerai, pradarytas langas ryte pažadino vėsuma. Kavos, arbatos, kelios cigaretės ir vėl galėjimas būt paprastasis. Laukiantis įvesties ekranas, atverstos knygos 📚 besisukanti muzika 🎶 primena lengvesnius, kaip dabar atrodo, laikus:
Dienos planas neapdėliotas, tikriausiai daugiau skaityt, jau paniręs į tiek knygų, reikia bandyt kelias pabaigt. Alaus nesinori, kas yra gerai. Norisi daugiau tvarkos kambaryje, ką dabar ir įvesiu.
Kambarys aptvarkytas, dulkės nuvalytos, tik nerandu vienos senos kortelės kurios reikia senam sony fotikui. Turškiuosi naktyje vakare numigęs, ieškau naujo skambesio ausim bandcampe, skaitinėju, žiūrinėju, ieškau ko nepametęs. Viskas ramiai plaukia nuostabiu tikėjimu buvimo džiugesiu.
Kur link suka mano realybė?
