Turiu pilna žaidimų kuriuos norėčiau pereiti, bet seniau visiškai negalėdavau pasinerti ilgiau nei kokiai 5-10 minučių ir išeidavau vėl beprasmiškai pasukti soc tinklų ruletės ar paskaityti straipsnių iš hacker news, meilo ar belekur.
Norėčiau peržaisti visą bioshocką, gta san andreas, 4-5 gta, ir turiu žinoma per metus pripirktą nemažai geimų, bet užkabino tai witcher III, po truputį pradėjau žaisti ir nepajutęs kartais ir valandą su kapeikom džiaugiuos nuotykiu ten.
Nežinau ar tai gerai ar blogai, man atrodo kad gerai, vis atradau veiklą kuri nėra visiškai bukinanti ir teikiantis pasitenkinimą. Susipažinus su pasauliu matosi kad ten daug valandų galima palikti. Faini tie dirbtiniai pasauliai – paprastesni, matematiškesni net atrodo, greitai teikiantys istorijas nuotykius ir traukiantys nugalėti išmislą malonumui.
Karmos ratas kaip visada sukasi labai greit, atrodo visiškas palaima ir staiga keli įvykiai kurie nutraukia sėkmingą atsitiktinumo dalį ir duoda pamokų būt labiau nuolankiu tvirtai realybei. Daugiau kreipti dėmesio į ženklus ir mažiau būt kietu.
Kaip visada anonimų žinutės prideda pasitikėjimo kad darai kas naudinga, kažkas kitam gale kabelio, daug to kažko. Tvirtai įsitikinęs informacijos copyleft’u.
Džiaugiuosi kad nebuvau išmuštas iš vėžių paskutinių įvykių. Ramiai, net be vaistų plaukiant tolyn ir būnant dėkingu ir džiugiu. Juokas klijuoja realybę. Reiktų, taip dažnai tai kartoju kad net nemalonu, realiai gi viską turiu ir atostogas tai pat ramias ir tokias ilgas. Kasdien vėl pradėt dėkot ir kažkiek vakare pasekti minčių eigą dienos metu. Reikia dar prisiversti kažkodėl (arba ant kiek stiprus soc medių dopamino loopsas) paskaityti knygas irgi laukia.
Gera ir ramu, kasdien turiu naujų linksmųjų kalnelių patirčių, bet diapazonas nedidelis, tas ir svarbu.
