žavingas šokis bijant ir aistringai norint, klausimai atrodo be atsakymų, bet tiesiog tikslas, tiesiog tikslas yra, hiperbolės žodžiais tariant: į tave kaip turinys į forma. Norisi kažko, tikrumo dėl ateities, deje jis nesaugus ir bauginantis kaip kelionė lapės pėdomis basomis per sniegą.
Man patarė kažkada rašyti trumpamesnėmis pastraipomis. Nežinomybė kaip taškas, bet ji ir šulinys ir amžinybė.
Teisingai suvokt ir laukti ramiai. Mums gi lyg duotas tas rėžimas – laisvas realiai. Žiūrint į akis suvokimui gali jį ir sutikt.
bet va nesutikom, bėgam per keistas patirtis kaip per likimo kortų kaladę paprastai ir aiškiai. Tikim tikėjimu. Ne kryžium. Atleisti galime ir sau ir visiems nepykstant.
Nebijot dėl klaidų, formų tuščių ir progų praleistų.
