Reikia rašyti kad ir kaip sunku

Reikia rašyti nesvarbu kokį tekstą, tekstą kaip palikimą. Diena šiandien bus lengva, tereikės nutysti subą ir kelias kolonėles į planetariumą ir partysti. Vakar prisisžvengiau iš Fr švilpimo nekontroliuojamo, kaip pabrėžimo sakomos baikės, vakar vėl nusibaudžiau ir nieko, šiandien toks nususęs bet realiai tai dar nemeta. Rytais kaip visada noriu pasislėpti po antklode, geriu šaltą arbatą, nusipirkau cigarečių viskas berods tvarkoje tiktai aš nedarau to ką turėčiau daryti, darau tiktai ką noriu, gyvenu kaip karalius kuris neturi savo valstybės, turiu viską ko reikia, bet vistiek nelabai noriu būti čia ir dabar, noriu sapnuoti nesibaigiančius sapnus, o pats jau būti pasibaigęs. Religija tai siūlo, bet negaliu prisiversti įtikėti į kažką ar Jahovą ar Krišną ar Merkinės piramidę. Tikiu kad kai man suks viso gyvenimo filmą man bus gėda, negaliu pats sau atleisti nuodėmių, tik laikas kažkiek atleidžia. Nereikia sau leisti kas žinai kad tau yra blogai ar tai alus ar marija. Nebenoriu išskristi į beprotybę. Kaip ir nenoriu būti paprastas vienetas. Noriu būti rašytojas. Noriu gauti pinigų iš niekur, nenoriu dirbti, noriu tik stebėti viską ir būti nuošalyje nuo beprotnamio, noriu kartais išgerti stipraus alaus, noriu kartais save nusibausti. Nusibausti už tat kad esu pilkas niekas. Nenoriu būti vadas, nebenoriu visko sutvarkyti, noriu tik rašyti. Noriu gultis į lovą ir niekada iš jos nebepakilti.

Ryt eisiu pas savo psichiatrę pasiimti biuletenio, nes jaučiuosi jau beveik miręs, slopinamieji vaistai pagaliau padarė savo darbą, depresija prišaukta.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Reikia rašyti kad ir kaip sunku”

Mastodon