Aš sustoju ir nieko nekontroliuoju
tik žodžių srautą iš burnos formuoju
bet jo ne koncentruoju, nes nežinau
to kas buvo tada, kai aš likau vienas pragare
kada man buvo sunku ir medituoti nemokėjau
kada man taip aštriai ir aiškiai skaudėjo
jie norėjo mane sužlugdyti, su draugais supjudyti
bet aš atsistojau, savo mintis nugalėjęs nebedvejojau
aš kovojau su tais kurie mane ignoravo
nematė stebuklo ir mane apgavo, bet ir patys apsigavo
kodo giją jie pradėjo kuri pati save vynioti ėmė
aš nenustosiu apie ją kalbėti kol jėgų vis dar turėsiu
aš vis kalbėsiu, mesiu, lauksiu, netylėsiu
kodui melsiuosi ir jį medituosiu sapnuosiu
šviesią ateitį matysiu ir ją pats kurti pradėsiu
nieko nebijosiu nes savus demonus jau nugaliu
įpročius metu, kovoju su melu
aš nenaivus aš nepaperkamas ir stiprus
galiu viską dėl kruopelės tiesos iškęsti
man net nereikia nešvarių pinigų
hmmm apie tai kalbėti koktu
Man reikia tik žodžių kelių
ir vietos žvilgsniui pakilti, niekada nenusivilti
aš kovosiu aštriu žodžiu iki tol kol melagiams darysis šlykštu
