Dar vis ligoninėje, bet jau kelis kartus per dieną išlendu pasivaikščioti po ją, nuslenku į kavinę kavos. Ryt aplankis mama su broliu, aš perkeltas į dvivietę palatą. Galvoju kiek daug turiu, kiek galimybių kabo ant mistinių tikslumo plaukų.
Susitikt su savim pačiu realume ir pasisveikint, yra buvę, keistoka patirtis. Noriu vėl paduoti srautą į interneto gyvumą gajų, būt tašku kuris turi, būt tašku kuris duoda ir nieko atgal neprašo.
Kai esi patraukiamas nuo savo rytinės kavos arbatos, dieninio ar vakarinio alaus, laukiančio įvesties kompiuterio, tampymo iš parduotuvės visokių džiaugsmų, tik tada tai įvertini.
Lėtai dingstančios dienos, atsibodę interneto bezabrazijai, noras pasveikt ir būt tikru savo paprastu tikslu dalintis.
Šiandien gerai, šiandien blaivus, neberūkąs, numetęs svorio, besijaučiantis puikiai.
