Spaudžiu stabdį

Pripratau rūkyti, ir cigaretes ir m. Reikia atsipratinti, nes kitaip nieko gero nebus, vėl gali suaktyvėti liga. Vakar buvo mano gimtadienis, tikriausiai jo neprisiminsiu kaip ir kitų praėjusių. Išgėriau, parūkiau, pašokau ir gana anksti nuėjau miegoti. Sudalyvavau buitiniame alkoholizme. Kokiuose keistuose dalykuose žmogus randa save. Kiekvienam savo. Ar kalenantys muzikiniai kulkosvaidžiai, ar besisukančios plokštelės, ar iki ribos kriokiantis dainininkas vis tą pačią dainą. Lietus, aš nedideliame kambaryje, šviečia trys ekranai, pasklidęs vos juntamas m kvapas, aš susilenkęs ties konsolės valdymu. Kartais pažiūriu pro langą. Neturiu nei šiandien nei ryt iki 9 ryto jokių planų. Tiek daug laisvo laiko. Rami muzika iš PBB. Norint ką nors sugalvoti arba atspėti, reikia praleisti laiko, pakilti virš labirinto. Kad viskas pasimatytų ryškiai. Aš ne toks kaip ir tu. Mus bando sudalinti visokiais kultūriniais trickais. O ištiesų męs galėtume užvaldyti pasaulį, bent trumpam, bent keliom akimirkom. Aš taip norėčiau pasidalinti tom akimirkom, kai pasaulis mano. Nors ir kiek tame apgaulės.

Neišmokstu: don’t look back in anger. Vis išlieka kažkokia nostalgija ir liūdesys. Aš tiek laiko iššvaisčiau niekam. Tam kad nebebijočiau beveik nieko. Velniškai noriu rūkyti cigaretes. Reikia vėl išmokti be jų.

Išmokti be to ko nereikia. Aš taip tikiu, kad sulauksiu kito etapo.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon