Rūkiau namie ir kad pravėdinti kambarį įjungiau ventiliatorių prie lango ir tikriausiai mane jis perpūtė. Pirma naktis buvo siaubinga, varčiausi nei miegodamas nei nemiegodamas kažkokiam nepatogumo košmare, visą kitą dieną irgi pragulėjau, gal padėjo teraflu gal tiesiog praėjo bet šiandien vakare daug geriau.
Nesenai buvo psichinės sveikatos diena, sveikinu su ja visus ir tikiuosi kad Jūsų psichinė sveikata einant laikui gerėja ir išmokstate gyventi su turimom keistom dovanom-problemomis.
Kai fazės kaita galvoje 💭 kryptingai nusinešanti tave arčiau tikslo. Laikas gajus, takus ir atrodo nepaslankus, (T) GILB R – le maitre des illusions dainos ritmas knibždantis kuždantis ir niekaip nepaleidžiantis tolesnio. Kažkas tikrai atrodo kužda galvon, gatve pralėkė motociklas, tikslas netikras, klaidomis tekste kableliuose ir vertime paliktas.
Traukiami dūmai balkone, tikslumas tikrai ne greitume. Elektronikos spalva, tavo kompiuterio užburties galia ⛮
Kažkurie tikslai keisti apsigyvena galvoje. Nelieka nieko – paprasta veikla, globalaus pavojaus jau tikrai neatneš.
Kava 🍵 ir gabaliukas xanaxo, viskas tam ™ kad išlikti ramiam ir patenkintam. Keistos beprotiškos žiemos belaukiant ir tikint kad viskas turi sutekėti į vietas ramiai.
Atnešė krvs savo kompą kad išvalyčiau ir perinstaliuočiau, kol kas visai rankos nekyla imtis to reikalo, ryt jau teks. Nėjau į parduotuvę nes namie ir taip visko krūvos, tik pieno realiai trūksta.
Švietė ekranas, degė šviesa, man kažko buvo karšta nors termometras rodė 19 su kapeikom. Aš čia, ir kur tai veda nuspręsti gali kartais jėgos man nepavaldžios.
Užsisakiau dvi knygas iš Mažvydo bibliotekos, dabar vėl skaitinėju Kerry Shawn Keys Pienas keista knyga, tokia besiveržianti per ribas to kas galima aprašyti tekstu, tikrai daug keistų istorijų trumpų.
Klausimas hackerių grupėje kaip mesti gert:
https://news.ycombinator.com/item?id=33158947
Aš irgi jau vėl visai pribrendau prie šito reikalo atrodo, reiktų rišti alaus vartojimą ir karts nuo karto pasitaikančią dūdą. Žinau kad blaivumas tikrai kartais veža, ir reikia papulti į tas vėžias ir daugiau pinigų liks, kaip tik arbatos namie krūva visokios. Kaip staigiai prisiriši prie alaus bukumo, pertrauka tikrai nepakenks.
Sunkus rytas
Kėliausi vėl sunkiai, gerklėje beveik sustingusių karkalų gausa, jausena prasta, reiktų tikrai mest rūkyt jau. ndrs paėmė knygas iš Mažvydo už mane ir atveš vakarop, gerai kad nereikėjo eiti.
Geriu arbatą, galva keista, tikrai dar nesveikas. Diena šaltai rami ir greita, tikriausiai todėl kad pabudau vėlai. Dls vėl prašo kad atvežčiau cigarečių į N. Vilnią – bet sirgdamas tikrai nenoriu, jau vien iki parduotuvės kai ėjau perkaitau nes per karštai apsirengiau.
Tikslas būt
Straipsnis apie psichozę
https://psyche.co/guides/how-to-support-a-loved-one-through-psychosis-toward-recovery
Aš jaučiuosi kažkiek iškritęs iš realybės, kažkas neaiškaus ne taip, kažkoks trūkumas jaučias. Gal čia kad vartojau ir dūdą ir alų kažkiek pastarąjį mėnesį, bet tikiu kad atsigausiu. Džiaugiuosi kad gan daug palyginti su seniau skaitau, visai gerai kad užsipirkau tų nupigintų knygų. Noriu kažkur įdarbinti savo suvokimą, noriu kažką sukurti svarbaus sau. Dėliojant tekstą ryškėja prasmė – gerai kad galiu sau leisti susirašyti kas neramina, tada ramiau.
Norisi kažko ramiai tekančio per dienas ir neužpisančio, tokio rytinio kavos ritualo kuris tęsiasi per dieną. Reiktų gal daugiau dienotvarkės ir ankstesnio kėlimosi įvesti. Gerai kad pasaulis nors ir kažkiek kitoks bet draugiškas, nesijaučia einančių blogų bangų 🌊 norisi būti tvarkinguose namuose, tvarkingai leisti savo dienas ir galvoje nesukti praeities vaiduoklių – žiūrėt į priekį. Atrodo kažką gali nuveikti svarbaus, bet ką – niekaip galvos šratai nesusisuka.
Svarbu būt, ir atrodo nesvarbu kas nutiktų – aš vis tiek nesirinkčiau išeiti savo noru iš čia. Reikia kelionę keliauti, jausmus jausti, ir nebijoti ateities – viskas tik tam kad kažką neaiškaus pajusti gale ir tada atgal į pirmapradį džiaugsmą, tik ar ilgam? Atrodo kad šitu ratu gali suktis amžinybės amžinai, ir ši akimirka tokia keistai taki, reikalaujanti iš manęs daryti sprendimus, neleidžianti atsipalaiduoti ir verčianti būt nepatenkintu savimi kažkiek. Likimas būt ir džiaugtis, išmokti pasitenkinti mažu ir nepilti į sistemą alkoholio – tai kelias į dar sunkesnę nesąmonę.
Norisi tikėti – kad bus dar daug nuostabių akimirkų, pokalbių, vaizdų, muzikos, žaidimų. Arba tiesiog neapkiausti, eiti ir tikėti savo dieviškumo pradu kažkur giliai. Gerumą gali išlaukti per sunkius laikus, gali tikėti kad bus ir jau geriau tada. Lyg lauktum susitikimo su mylimąja. Tik kad jau mano mylimosios nėra, gerai kad buvo kelios tikrai mylėtos, kelios trumpalaikės ir visa tai kad pajusti tą tikrą šilumą. Dabar netikiu kad kada atsiras dar viena, tikriausiai ir nereikia. Aš nebe tas, o ir atsiradusi būtų su savo dideliu bagažu tikriausiai mėšlo, nes kaip kitaip iki šiol jinai viena? Čia kaip ir aš tikriausiai vienas, todėl kad nenoriu keisti komforto į auginimą santykių, aš realiai net sekso bijau – žinau kad jis mane gali nuplėšti.
Kompiuteris burzgia ir dalina visiems muzikos lobyną, aš apsipirkęs parduotuvėje laukiu mms. Kažkas leidžia man čia būti ir daryti pasirinkimus keistus. Dabar kai rūkiau žolę beveik visiškai nebejutau to gerojo efekto, pasidaro kažkiek kitaip, kažkiek nejaukiau, ir išsibalansuoja kita diena ir tu toks visas nei į tūsą nei miegot. Nesijaučiu jaučiantis malonumą rūkydamas, nebent labai mažą kiekį – bet aš taip nemoku ir mano pažįstami taip nerūko išskyrus lgl. Reikia greičiau rišti pilnai tą nuolat visur pasitaikančią beprotybę jos rūkymo. Į gerą jinai tikrai neveda, geriau jaučiu jau dabar užrišti, nes žiema man visada labai sunkus metas kada plešia nevaikiškai ir sunku.
Sprendimas padarytas – belieka įgyvendinimas: valia ir susilaikymas nuo to kas nereikalinga bet labai populiaru tarp mano pažįstamų.
