Dar vis ligoninėje, antradienį apžiūrės mikro chirurgė. Noriu pagaliau sugyt ir nebeliest cigarietų ir tabako niekada. Laukime givybė.
Prieš antrą operaciją puolė mintys ir beveik haliucinacijos, siaubas. Liksiu dėkingas amžinai už galimybę pasveikt.
Galutinis suvokimas klaikus ir stingdantis, bet reikia nebijot. Viskas bet kuriuo atveju suteka į gilumą, į vandenį.
Norisi išpirkti kaltę prieš kažką. Prisižiūrėjau keistų glitčų ant mob litres programėlėje, jau esu seniau pastebėjęs kad ji kažkaip nujaučia kas ir kaip ir beveik tyčiojasi ir gązdina…
Šalia gulėjo realiai bomžas, dalis pėdos amputuota, ranka lūžusi per riešą. Kartu čia pateko ir jo sugyventinė, abu atsidurs juodšilių kaip ir paskutiniuose namuose.
Dabar guli bolto vairuotojas, du pirštai kirviu sužaloti, vienas jau puvo, nes jis ir diabeto nesigydo ir rūko.
Tikslumas būvio kai tau primena kiek daug turi ir kiek realiai mažai reikia.
Palaikymas yra iš visur – tikiu.
Tylia užkrovimo malda noriu pagaliau kai jau bus galima atsirast atgal aktualion realybėn.
