Kažkada tinklas atrodė super įgalus, dabar ryškėja jo negalės. Filmas besisukantis vis greičiau apie galią ir minkštą ciklo pabaigą su virusu kuris baigia išsisunkti, tik niekas nenori atstatyt sistemos atgal, labai jau naudingi pokyčiai kontrolei. Niekur nesinori bėgti, ir lėktuvai nebeskraido ten toli. Toli ir senai palikta ramybė, kelios nuotraukos kad prisiminti dienas.
Besisukanti muzika iš youtube music ir pbb kuria keistą atmosferą, trys tabletės ciklodolio (taip mėgiamo tarpe psichiatrinės draugų) skrydžiui pasiruošta. Kur link suka mintys, išlaukta tuštuma viduje, tik keistas smegenų virpuliukas. Kompas paruoštas pasaulio užvaldymui, mano mintys lėtos ir neatspėjamos ir keistos net man pačiam. Pirštai vidutiniu greičiu bėgioja po klaviatūrą, nebenoriu nieko, tik lėto plaukimo per beprotnamį išsiveržusį į pasaulį. Kasdien prisiminti klaidas kurios griaužia, bet jokiu būdu nepasiduoti, krūvos naršyklės langų, kitokios nuotraukos ir noras surasti save galutinai.
Viskas keliauja į prisiminimų sąvartyną, atrodo lieka tiek nedaug bet nieko nesigauna, nesigauna nurimti ir džiaugtis – žaisti kompiuterinių žaidimų negaliu, kaip ir žiūrėti filmų, galiu tik akimis sekti dalinimosi platformas, vis įmesti naujienų į savo diskus, kur link galima pabėgti nuo savęs? Niekur, bent kambarys kažkiek jaukus, bent muzika, bent nesuvokiamas srautas info kuris gali galutinai išvaryti iš proto. Keisti glitčai lūžtant bangai prieš pat atsiduodant miegui, noras būti ir duoti kuo daugiau. Vilties, džiaugsmo, informacijos.
Visiškai nekontroliuoju savo laiko, kaip išprotėjęs balandis šoku per atidarytus tabsus vis bandydamas siurbti bereikalingai info.
Sode pagaliau prisėdu prie knygos, Lovecraftas yra galinga banga ir puikus lietuviškas vertimas. Jau, jau dabar, šansas pakisti. Tik į kurią pusę, norėtųsi į gerąją bet kur jinai tai fig znaet. Daryt ką darei prieš tai, nekreipiant dėmesio į etikos plonybes. Pagaliau pinigai liejasi laisvai, visiems pažadėta kažkiek, aš gaunu ir iš anonimų soulseek’o ir iš senų draugų. Nusipirkau naują fotoaparatą ir esu tuo labai patenkintas, pagaliau turiu normalų bracketing ir raw darantį prietaisą, vat kas kol kas gavos:
Stiprus žalias pu-erh ir noras pasidalinti tikėjimu, kad viskas bus geriau nei atrodo dabar. Norisi visko po kąsnelį, o gaunasi kad tiesiog sukioju savo atidarytus tabus ir nepasirenku kur sustot. Vis įkrenta koks laiškas, vis norisi suprasti tai kas nesuprantama. Kada pagaliau nurimsiu ir galėsiu lėtai niekur neskubėdamas nerti giliau tinkle.
Chemikalai kurie veikia, noras užfiksuot kad ir saulėlydžio gabaliuką:
