Ramiai, visokie pribumbasai nepridės geresnių dienų, tik pats gali susitvarkyti su skruzdėlynu galvoje kuris knibžda ir seka vis istoriją apie sėkmę nieko nedarant, bet kitu kampu pažiūrėjus jau dabar mano senos svajonės įvykdytos ir dar daugiau praleista sėkmės kopėčių pakeliui. Nuojauta, kad nuo dabar viskas tik slinks žemyn jei aš nepradėsiu žiūrėt rimčiau. Ekstremalios patirtys nieko neduoda, tik baimę kad jos pasikartos, ir jokio kol kas atrasto vaisto nuo jų nėra, tik emocinės būklės sekimas ir smegenų dažnio kardinalus prisukimas pajutus pirmus apgaulingai kintančio pasaulio požymius. Visur galimybės būt, ir ieškot naujumo su įkarščiu iki nakties gilumos. Tiek daug patiekta, o vistiek verdi savo sultyse, kartais reikia grįžti prie seno su nauja jėga, užsidegt gilumine atomine energija kapstyt giliau, atsargiai eksperimentuot, bet tai daryt ilgą laiką. Sotus ir palinksmintas, o norisi nuplaukti gilyn į naktį ir priartėt prie tos būsenos kai mažiau bijai. Ta jėga saugo, kiek ja piktnaudžiauta, o dabar visokios paprastos problemos kurios išsprendžiamos magiškais popieriukais.
