Šią naktį ypatingai daug sapnavau labai ryškių sapnų, greit bėgančių, aštrių, gaivinančių ir kaip bebūtų gaila dingstančių iš atminties tik pabudus. Nuotaika dar vis per gera, norisi žadinti miestą su muzika ir sugroti tą esminį nemiksuotą dj setą kuris nulauž realybę.
Arbata, kava + dvi tabletės raketinio kuro ir pasiruošta dienai ieškojimų. Nuo vaistų muzika skamba tyliau. Jokios baimės ar nerimo – bėgantis per mane natūralus ekstazės pojūtis. Kaip gaila, kad nuotaika gali būti per gera, pavojinga, galinti virsti į psichozę, beprotybę. Tikiuosi vaistai sulaikys.
Viduje jau beveik apčiuopiamas planas kaip išnaudoti savo PC kad užvaldyti pasaulį 🙂 Arba tiesiog palikti atspaudus realybėje ir tuo pačiu jausmas kaip tai viskas beprasmiška šioje žaidimo realybėje, viskas kinta tik paprastieji to nepastebi – realybė taki ir kintanti po kiekvieno miego rezeto. Kaip ir prisiminimai gali būti netikri. Tikra tik ši akimirką kurią aš pats sau ir seku, pusiau prabudęs, norisi pabusti pilnai ir pamatyti pasaulį kitaip, be kultūrinio antsvorio, be kondicionavimo. Nereikia rekordų, nereikia ir būt žinomam. Reikia tiesiog šokti, šypsotis, džiaugtis tuo bepročio supratimu kad visas šitas tiek metų žaidžiamas žaidimas tau rodo landas į užkulisius.
Išbalansuota galva, ekstazę nuo ašarų skiria milisekundės, laikausi – nebandau savęs davesti su muzika iki beprotybės.
