Rūkydamas balkone po lietaus mačiau labai gražią nedidelę vaivorykštę 🌈 nebėgau čiupti fotoaparato ir jos fiksuot, stebėjau lėtai traukdamas dūmą ir džiaugiausi.
Kompas po bandymo laužti AutoCAD visiškai pasiuto, pradėjo kibinėti nei iš šio nei iš to, bandžiau skanuoti sfc išinstaliuoti tą velnio AutoCAD niekas nepadėjo, teko pilnai perinstaliuoti sistemą, dabar kompas vėl veikia puikiai.
Dienos bėga ramiai, aš patenkintas ☺ esamu būviu, gale mėnesio trumpa kelionė į Rygą. Koja pradėjo gyti, jau neteka iš žaizdos skystis ir ji traukiasi. Skaitau Murakamio – Komadoro nužudymas tikrai patinka ši knyga 📙 Man bendrai visada patiko Murakamis, esu jo perskaitęs beveik viską.
Naktinė kava gaivina į norą sutekėti į naktį 🌃 likimas palankus įkvėpti giliai oro ir sau pasakyt: dar ne viskas prarasta, dar yra šansas būti savimi patenkintu. Pasaulio naujienos keistai atgrasios, karalienės laidotuvių šou, beveik nieko įdomaus hackerių naujienose. Likti ištikimu sau ir norui dalintis ➗
Viskas atrodo tokia trumpa akimirka, ką tik buvau jaunas ir gaivus, dabar susenęs ir storas. Viduje vis tiek išlieku džiaugsmingas bėgančiomis dienomis, atrodo net indų plovimas teikia malonumą. Čia kelis syk įtraukiau velnio salotos, ir kažkaip viskas lyg ir norma, daugiau traukti didelio noro nėra, jokių stebuklų neatsitiko, kai gerai pagalvoji tai gal ir visai nereikėjo. Bet noras yra noras – kartais jo patenkinimas suteikia žavesio gyvenimui. Beveik kasdien susileidžiu po kelias alaus 🍻 tuo nesu patenkintas, bet gal tai geriau nei kasdien gerti xanaxo kad apšlifuoti kampuotą neramią būseną. Mažai suku soc srautus, nes jau senokai retai randu juose kažką gero, paskutinis radinys tai muzikikė:
Atrodo kad niekada ir nebuvo juodų dienų ir visada jaukiai jaučiausi pas save kambarį. Kaip iš džiaugsmo pozicijos apgaulingai atrodo praeitis, bet aš liksiu tvirtai įsitikinęs, kad viskas tik link nesuvokiamo kitoniškumo, greitos kaitos ir leidimo sau būt ir eksperimentuot. Jei leisti sau retrospektyviai pažiūrėti: mačiau nemažai net nepalikęs lietuvos, vien kiek žmonių sutikta durnyne. Jie kažkaip kitokios kokybės, atrodo gilesni, kai kurie, nei dauguma.
Kai patenki į nepaaiškinamas būsenas kitaip pradedi žiūrėti į gyvenimą. Negali nuneigti kad yra kažkas daugiau, kažkas už neaiškių ribų: pradinis siaubas, laužiantis vienišumas, kitokie mąstymo kampai. Viskas taip arti ir tuo pačiu kažkur toli praeitį, likimo smūgiai kurie buvo tokie skaudūs, bet vat, aš čia ir galiu leisti sau barkšėti klaviatūra.
Kitas vakaras
Nepaaiškinamas noras kažkur eiti, messengerio žalios akutės atrodo kviečia kažką parašyti nutolusiems draugams. Bet nėra ką rašyt 📝 keistai vienišas namie prie savo ekrano, nerandantis kuo užsiimt. Neramumo šiandien net neužmuša dvi po 1/4mg xanaxo, vis tiek kažkoks ne savo vietoje. Stingdantis nerimas šlykšti būsena, kabai kažkur realybės pašonėje ir nežinai ką daryt kad pasijaust geriau.
Padeda skaityti knygą, tada panyru į jos pasaulį ir nerimas kabinasi mažiau.
0207 šią nakt man nesimiega, groja ChillSynth FM – lofi synthwave radio for retro dreaming, aš beveik baigiau pirmą dalį komandoro nužudymo ir kažkaip noriu ištempti iki ryto su kokia skania arbata 🍵 Pasidariau žalio pu-erh ir susijungiau daug spalvotų lempučių aplink, perverčiau užrašų knygutę su planais. Atrodo niekas nepasikeitę, viskas kontroliuojama ir reiktų sau leisti atsipalaiduot ir žvaliai perplaukti per naktį džiaugiantis tokia galimybe.
Naktis traukia savo žavesiu, name priešais nebedega nei viena šviesa, o pas mane lange šviesų šou. Likimas atrodo palankus ir aš tvirtas, bent kol kas. Jei galėčiau vairuot tikriausiai važiuočiau pasivažinėti su mašina 🚙 Nūnai būt ramiam ir savimi patenkintu tikrai iššūkis, amžinas soc medijos priminimas kad tu nesi toks kaip sėkmingi, kaip kiti. Bet aš esu sėkmingas savyje sau, aš galiu sau leisti neiti dirbt, galiu dalintis muzika, galiu skaityt knygas, galiu fotografuot, galiu net kartais eilėraštį parašyt.
Pasaulyje kuris taip skuba ir eina iš proto veiksmas yra nieko neveikt ir leist sau atspindėti vidines būsenas, priimti save koks esi, o ne kokio reikalauja gauja kontroliuojanti internetinį diskursą ir neleidžianti tau būti savimi pilkoje minioje. Norėčiau likti savimi, leisti sau būti garbingai ir nebėgti paskui naujausias madas, bet nuolat ieškoti ir uostinėti naujumą laukiant naujų proveržių.
Diena pramiegota, laukiu gero vakaro su knygom
Turiu nemažai visokiausių knygų, bet ką pasirinkti skaityt vis skausmas šiknoje. Knyga turi gerai nugulti į nuotaiką ir tekantį laiką taip, kad išjudintų, atiduotų save pilnai. Sukasi iš Bandcamp sumedžioti kažkokie nauji albumai, senokai nieko labai gero neberandu. Toks jausmas, kad muzika gan išsėmusi save, tie patys receptai 📶 Keistai jautiesi kai pabundi 1500 nuėjęs miegoti 0900 – lyg išmigęs, lyg ir gaivus, bet kažkas jauti ne to – biologinio laikrodžio taip lengvai neapgausi, nors tikriausiai ir šiandien nersiu į naktį su muzika, su tekstais, su paieška kažko gero internete.
Ištryniau niekada nenaudotas ir susiūstas į kompiuterį laužtas programas ir žaidimus, vietos piratavimui dar krūva:
Man vis kirba noras ir kažkokia viltis kad su kompiuteriu gali pakeisti pasaulį, aš pats žinau kad keičiu pirataudamas, bet atrodo yra kažkoks stebuklingas receptas kaip kompiuteris tampa revoliucijos pradininku. Visos muzikos nesusiūsi, bet čia elektronikos ir visko iškyrus rocką ir metalą ir hausą yra daugiau nei kai kuriuose streaminimo platformose. Nors realiai pats savo kolekcijos neklausau, ieškau kažko naujo bandcampe ar youtube ar per soc tinklų rekomendacijas.
Jau žinau kad 29 dieną išeina nauja Pelevino knyga, jau dabar malonu pagalvoti kaip ją klausysiu ir virškinsiu, berods vėl bus siužetas tolimoje ateityje joje.
Šiandien man atrodo kad gyvenu idealiai, nes džiaugiuosi ir išnaudoju tai ką turiu, geriu į save naujumą blizgančios dienos 🌐 Jei blaiviai žiūrint tai dabarties lūžtanti banga yra geriausia iš kada nors buvusių. Apokalipsės meditacija tiesiog kyla kainomis, o aš vis tiek noriu greičiausio CPU į savo kompą ir dar geresnės vaizdo kortos – beprasmiškas noras, bet svajoti verta. Laikas rodo nuostabius fokusus su jo nepaslankumu – atrodo amžinai šitam kambarį ir buvau ir laikas tiesiog neina, o eina prieskonis muzika.
Svarbu pačiam sau būti teisiam, kaip kartais atrodo realybė slysta iš po kojų, taip dabar jinai nuostabiai spalvotai graži ir žadanti tik daugiau įdomumo.
