Vėl viskas nuo pradžių

Miegu per daugkgk. Vėl nenoriu išlįsti iš sapnų pasaulio į realų ir pilką žiemos vidurį. Reikia prisiversti žaisti. Vakare repetuos draugai, tai vadinasi bent kelias valandas turėsiu ką veikti: klausytis sintezatorių. Užsidėjau Jeff Mills Sleeper Wakes albumą ir bandau perkelti tekstą iš pačios beprotybės užuomazgos, nuo popieriaus lapo į elektroninę erdvę:

Viskas (ko negalima sakyti) Prasideda kai tai sustoja
Atspindžiai atspindžių veidrodžių tvirtovei
Energija kuri nuolat kaupiasi ir putoja
Visi kurie ieško kažką aukoja
Rasdamas visada prarandi
Turi rinktis kitaip negali
Kad ir kiek bėgtum ir eitum tolyn visada grįši ten ką tau gaila palikt
Norint tapti nuliu turi išmokti atsisakyti skaičių
Turi tapti atsitiktinumu, kauliuko metimu
Bet pastoviu, sekančiu liniją magu
Turi nubrėžti ją į priekį tiek toli kiek tiki
ir negali leisti jos pakeisti, bet niekada netikėti jos tvirtumu
Negali vienas nustatyti teisingos krypties
Negali ir eiti nustatyta turi išmokti rinktis kuo teisingiau
Kuo šilčiau kuo šalčiau kuo paprastai sudėtingiau kuo toliau kuo arčiau
Kaip aš galiu susitikti su savimi kai mes nematom to pačio ką mato kiti
Kas vyksta veidrodyje kai jis keičia mane?
Aš taip norėčiau susitikti su tuo kuris atsako į klausimą kuo
Gal jis šou? gal vanduo gal oula gal uoga.
Aš nebenoriu žinoti atsakymo aš noriu išmokti jį pajusti
Bet tam man dar trūksta kažko, kažin ar aš tai rasiu
Skaudės iš pagrindų ir pašalių kol aš viską sutrauksiu į šššš
Paprasta kaip vienas ir du, atsitiktinumas ir paprasta tvarka kartu
Aš ir tu tiktai visi kartu, vieni išeina kiti ateina, kažkas kinta tuo metu
Tikslų gali būti apstu, kas būtų jai liktų tik du? Niekas lyg ir nebijo
būti vienišu, bet tik tada kai aplink yra daiktų ir pats dar gaudai signalus
kuriuos generuoja pasaulis. Niekas nebetiki kad žodyje gali slypėti
milžiniška galia, kad eilėje gali laukti stebuklas ir ženklas skirtas
tik tau. Daug lengviau netikėti ir vartoti, nekurti o niokoti, ne šypsotis o pykti
ne stovėti o dirbti. Galimybių pulkai gali užpulti ir visus be žado
atjungti. Kuo toliau tuo lengviau kurti…Aš nenoriu į nieką pretenduoti
kažkuo apsimesti kažką ignoruoti, aš tiesiog noriu sukurti ritmą, pasaką
ir kryptį, bet už nieką garantuoti negaliu nes aš kaip ir dauguma daro
klaidų. Taške slypi tiek daug ir tuo pačiu tik vienas, kad net keista
kiek iš to pagaminama triukšmienos. (Bet triukšmas gražus?)

______________________________<>_______________

Dabar man tai panašu į maldą beprotybei, maldą chaosui. Kaip bebūtų keista ji suveikė, iššovė mane į tolimąjį kosmosą. Kaip koksai keras… Po šuolio iš kurio atsigauti nesigauna iki šiol, bet kokius bandymus su savo išprievartauta sąmone tenka atidėti iki pavasario. Jeff Mills groja tikrai gerai. Keistai.
Vaistų kiekį nuo 10mg mažinam iki 5mg, nes 10 verčia būti tikru zombiu, žiūrinčiu tuščiu žvilgsniu į pasaulį, o kiek daug tokių zombių vakarų “išsivysčiuseme”  pasaulyje. Reikia prisiversti kažką veikti, nes automatiškai norisi tik lysti į kampą užsikloti galvą antklode ir bandyti atsijungti nuo viso to. Šiandien to sau neleisiu. Bandysiu iškentėti realybę ir visus prisiminimus ir ženklus ir garsus. Tenka prisipažinti: aš esu parazitas. Galvojimas niekur neveda. Internetas niekur neveda.

Galvodamas  negaliu suprasti kas man atsitiko. Reikia viską tiesiog sumesti į skyrelį chuinia ir bandyti kažką kurti iš naujo. seniau tai gaudavosi daug lengviau, atsitiko kažkokia chuinia tai ir px. Dabar norisi kad viskas turėtų kažkokią prasmę, KLAIDA, prasmės nėra. Kai manęs paklausė Matomba ar dar žaidžiu facebooke mafia wars, aš atsakiau ne, nes nėr prasmės vis tas pačias knopkes maigyti, jis man atsakė : o tu gyvenime matai prasmę? aš nutilau nes atsakyti nėra ką.

Pasikartojimas su prieskoniais – tai gyvenimas. Nors aš dabar darau kažką naujo, bandau atkoduoti savo jutimąsi skambant keistai muzikai. Atsilaužiau balto varškės sūrio, jo skonis kiekvieną kartą kažkiek skiriasi, gal coca cola tokia populiari, nes ji suteikia pastovumo jausmą – visada tas pats skonis. Goda sakė nustojau domėtis filosofija kai perskaitė – visas pasaulis tai geometrinės figūros. Tai tiesa, bet kas iš to?

Blogas – nes nieko nekuriu
Tuščias – nes nieko nenoriu
Durnas- nes per daug galvoju
Tinginys…

Albumas perklausytas: tikrai neblogas ir labai įdomus, ne pop, ne šokių ;]

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon